Korupcijos skandaluose pastaruosius porą metų skęstanti Respublikinė Panevėžio ligoninė, žongliruodama skalbimo paslaugų įkainiais, sugebėjo per metus vėjais paleisti daugiau nei 70 tūkst. Eur valstybės lėšų. Ligoninės akibrokštas nustebino net Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) tikrintojus: gydymo įstaiga pati nutraukė sutartį su viena skalbykla, šiai dar sumokėjo kompensaciją už negautą pelną, o su kitais skalbėjais pasirašė sutartį už dvigubai didesnę kainą.
Nors Panevėžio ligoninėje per metus gydosi triskart mažiau žmonių nei Santariškių ar Kauno klinikose, už skalbimo paslaugas panevėžiečiai sumokėjo kone dvigubai daugiau nei pastarosios. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Schemą, kaip švaistomi valstybės pinigai, atskleidusios VPT išvadas pati ligoninė vadina klaidinama informacija.
VPT atlikta skalbimo paslaugų tiekimo šalies ligoninėse analizė parodė, kad daugiausia skalbia toli gražu ne didžiosios gydymo įstaigos. Keturiasdešimt trys ligoninės nuo 2011-ųjų iki dabar už skalbimo paslaugas sumokėjo 17,8 mln. Eur.
Beveik 30 proc. šios sumos skalbykloms paklojo dvi respublikinės ligoninės – Panevėžio, per penkerius metus už skalbinius sumokėjusi 2,73 mln. Eur, ir Šiaulių – 2,17 mln. Eur.
Pagal skalbėjams išleistas sumas didžiosios gydymo įstaigos turėtų skalbti kone perpus mažiau. Pavyzdžiui, Santariškių klinikos nuo 2011-ųjų už skalbinius sumokėjo 1,4 mln. Eur, Kauno klinikos – 1,52 mln. Eur. Paradoksas, bet, pavyzdžiui, Kauno klinikose per metus stacionare gydoma apie 100 tūkst. ligonių, Santariškių klinikose – apie 90 tūkst., o už skalbinius kone dvigubai daugiau sumokančioje Panevėžio ligoninėje – 30 tūkst. žmonių.
Pasirinko brangesnius
VPT atliktas patikrinimas atskleidė, kad didžiules sumas skalbėjams Panevėžio ligoninė išleidžia ne dėl to, kad skalbtų daugiau nei kitos gydymo įstaigos. Nustatyta, kad šiemet ligoninė iš vienintelio apklausto tiekėjo – Panevėžyje veikiančios bendrovės „Kagris“ – skalbimo paslaugas pirko po 0,79 Eur už kilogramą, tai yra dvigubai brangiau, nei buvo sutarusi prieš tai pasirašytoje sutartyje su kitu skalbėju – bendrove „Šiaulių skalbykla“. Šioji buvo sutikusi už kilogramą skalbinių iš ligoninės imti 0,40 Eur.
Nors kaina atrodė prieinama, Respublikinė Panevėžio ligoninė sutartį su šiauliečiais nusprendė nutraukti, o tą padariusi, dėl dvigubai brangesnės skalbimo paslaugos sutarė su „Kagriu“. Šiauliečiai dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo kreipėsi į teismą.
Panevėžio ligoninė taip norėjo jais atsikratyti, kad net sutiko verslininkams sumokėti kompensaciją už negautą pelną. Byla baigėsi taikos sutartimi – Panevėžio ligoninė susitarė su bendrove šiai sumokėti 5000 eurų. Ligoninė taip pat įsipareigojo iki metų pabaigos sumokėti skalbėjams skolą už paslaugas – per 28 tūkst. eurų
„Panevėžio ligoninė ne tik dvigubai permokėjo už skalbimo paslaugą. Ligoninės vadovybės gan savitas požiūris į racionalų lėšų naudojimą. Vienur taupoma paslaugų kokybės gerinimo ar darbuotojų algų sąskaita, kitur – išlaidaujama. Mūsų skaičiavimais, šis Panevėžio ligoninės žaidimas tiekėjų kainomis ir tūkstantinėmis kompensacijomis mokesčių mokėtojams kainavo 71 tūkstantį eurų“, – teigė VPT direktorė Diana Vilytė.
Korupcijos bylose įtariamajam I. Dorošui – ne kokios naujienos iš Viešųjų pirkimų tarnybos. Jei pasitvirtins, kad ligoninė neteisėtai atstūmė jai perpus pigiau skalbusią įmonę, vadovui vėl gresia teisiniai nemalonumai.
Seni partneriai
„Kagrį“ valdo 13-a akcininkų. Iš jų 11-ai priklauso po 10 akcijų, kitiems dviem – po penkias. Dauguma akcininkų – su buvusia Panevėžio kineskopų gigante, bankrutavusia „Ekrano“ gamykla susiję asmenys, užėmę vadovaujamas pareigas arba dirbę administracijoje. Nešvarius Panevėžio ligoninės skalbinius „Kagris“ skalbė ir anksčiau, kai gydymo įstaigai vadovavo Česlovas Gutauskas, dabar jau išėjęs į pensiją.
Nuo 2004-ųjų su „Kagriu“ ligoninė sudarė septynias sutartis. Įkainiai už skalbimo paslaugas svyravo nuo 0,72 Eur už kg iki 0,82 Eur už kg. O tai gerokai daugiau, nei moka kitos šalies ligoninės.
Įvairioms ligoninėms 2015–2016 metais skalbimo paslaugos kainavo nuo 0,57 iki 0,79 Eur. Pigiausiai skalbėjams moka Kelmės ligoninė – 0,35 Eur už kg. Ji šią paslaugą nupirko ne savarankiškai, o per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) – centralizuotą viešųjų pirkimų platformą, sukurtą tam, kad dažniausiai naudojamas prekes ir paslaugas perkančiosios organizacijos jų galėtų įsigyti greičiau ir pigiau. VPT duomenimis, medicinos įstaigos, pirkusios skalbimo paslaugas per CPO, moka vidutiniškai po 0,52 Eur už kg, o savarankiškai įsigijusios – vidutiniškai po 0,68 Eur už kg.
Tiesa, Viešųjų pirkimų tarnyba pripažįsta, kad pirkimas per CPO savaime negarantuoja racionalaus lėšų naudojimo. Tą rodo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atvejis. Ji praėjusiais metais skalbimo paslaugas per CPO nupirko už 0,46 Eur iš bendrovės „Lindo“, o jau šiemet sudarytoje sutartyje su tuo pačiu tiekėju numatytas beveik dvigubai didesnis įkainis – už kilogramą 0,79 Eur.
Gresia bauda
VPT Respublikinės Panevėžio ligoninės skalbiniais susidomėjo sulaukusi skundo. Pasak D. Vilytės, iš visų gautųjų pretenzijų tikrinti atrenkama vos 30 proc. Šį kartą, anot direktorės, iš skunde išdėstytų faktų VPT iš karto įžvelgė pažeidimus ir ėmėsi vertinti ligoninės viešųjų pirkimų sutartis skalbimo paslaugoms.
„Ar mus nustebino, kad su vienu tiekėju sutartis buvo nutraukta, su kitu pasirašyta dėl dvigubai didesnės kainos, ar nustebino ligoninės pozicija teisme su buvusiu tiekėju sudaryti taikos sutartį, atsakymas – tikrai taip. Jei perkančioji organizacija racionaliai valdytų lėšas, ji taip nesielgtų“, – pabrėžė D. Vilytė.
Jos teigimu, jei „Šiaulių skalbyklos“ teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos, ligoninėje turėjo visus teisinius svertus nubausti tiekėją,
„Visada galima apsiginti sutartyje esančiomis sąlygomis, o galų gale – ir teisme“, – pabrėžė VPT direktorė.
Skalbimo paslaugą pirkusi Respublikinė Panevėžio ligoninė to nepadarė. Iš to, kad į teismą dėl sutarties nevykdymo kreipėsi pats tiekėjas, o ne perkančioji organizacija, pasak D. Vilytės, galima daryti prielaidą, jog paslaugos buvo kokybiškos.
Nors teisme sudaryta ir Panevėžio ligoninei 5000 Eur kainavus taikos sutartis yra susitarimas tarp dviejų šalių, tačiau, anot D. Vilytės, tai dar nereiškia, kad sutartis su Šiaulių skalbėjais buvo nutraukta teisėtai. Jos aplinkybes VPT dar vertina.
Anot direktorės, jei pasitvirtins, kad sutartis su šiauliečių įmone nutraukta neteisėtai, Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovui Ivanui Dorošui bus surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas.
„Viešųjų pirkimų tarnyba šiais metais išskyrusi kelias prioritetines sritis. Viena iš jų yra medicina. Sveikatos priežiūros įstaigose nustatoma didelių korupcinių pažeidimų. Kadangi šiai sričiai skiriamos nemažos valstybės lėšos, būtina didesnė stebėsena“, – teigia D. Vilytė.
Tikrintojus kaltina klaidinimu
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas mobiliuoju telefonu vakar buvo nepasiekiamas. Įstaigos atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis VPT paviešintas tyrimo išvadas pavadino tendencingomis.
Ligoninės žiniasklaidai išplatintame pranešime teigiama, kad VPT pateikta informacija, susijusi su gydymo įstaigos skalbimo paslaugų pirkimu, yra klaidinama.
„Informuojame, kad VPT viešai išreikšta ir paskelbta pozicija prieštarauja jos pačios parengtai ligoninės skalbimo paslaugų pirkimų vertinimo išvadai. VPT, atlikusi skalbimo paslaugų pirkimo procedūrų patikrinimą, dar spalio 18 d. išvadoje nenustatė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo“, – teigia ligoninė.
Šioje išvadoje VPT nurodo, kad „ligoninė, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, pirkimą vykdyti pasirinko skubos tvarka, siekdama užtikrinti viešąjį interesą, dėl aplinkybių, kurios tuo metu nuo jos nepriklausė“. Pasak Panevėžio ligoninės pranešimo, sutartį su ankstesniu skalbėju – bendrove „Šiaulių skalbykla“ – ligoninė buvo priversta nutraukti, nes tiekėjas nekokybiškai teikė paslaugas.
„Pabrėžtina, kad Panevėžio ligoninė, siekdama užtikrinti viešąjį interesą, iš bendrovės „Kagris“ skalbimo paslaugas už 0,79 Eur/kg įsigijo tik tuo laikotarpiu, kai dėl nekokybiškų paslaugų teikimo buvo priversta nutraukti sutartį su „Šiaulių skalbykla“. Pagal šiuo metu baigiamas atlikti viešųjų pirkimų procedūras darytina prielaida, kad skalbimo paslaugas ligoninė turės galimybę įsigyti už gerokai mažesnę kainą“, – rašoma pranešime.
Nuo komentarų susilaikantys Panevėžio ligoninės vadovai žada artimiausiu metu pateikti daugiau informacijos.
Įtarimų karuselėje
Respublikinės Panevėžio ligoninės įvaizdį pastaruosius keletą metų temdo korupcinės bylos. STT Panevėžio valdybos pareigūnai tęsia ikiteisminį tyrimą dėl viešųjų pirkimų organizavimo šioje gydymo įstaigoje. Jos direktoriui I. Dorošui pernai sausį pareikšti įtarimai dėl didelės vertės, tai yra daugiau nei 10 tūkst. Eur, kyšio priėmimo ir piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su ligoninės statybos ir remonto darbais bei medicinos įrangos pirkimu. I. Dorošas buvo nušalintas nuo pareigų devyniems mėnesiams, tačiau vėliau prokurorai nebeprieštaravo, kad jis grįžtų į darbą.
I. Dorošas taip pat yra vienas iš įtariamųjų byloje, kurioje piktnaudžiavimu kaltinamas būrys Panevėžio rajono savivaldybės esamų ir buvusių valdininkų.
Teisme jau nagrinėjamos bylos duomenimis, Savivaldybės buvusi Juridinio skyriaus vedėja I. Dorošui pagelbėjo gauti leidimą medžiams kirsti atgaline data. Ligoninės direktorius kaltinamas Karsakiškio seniūnijos Startų kaime neteisėtai iškirtęs medžius ir išvengęs administracinės atsakomybės.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
