A. Tsipras įsitikinęs, kad kad ES ir TVF parama bei reikalavimai labiau stumia Graikiją į bankrotą, nei padeda jo išvengti.
Graikijos kairieji gavo menką, bet istorinę galimybę pamėginti suformuoti naują šalies vyriausybę. To jau nepavyko padaryti rinkimus laimėjusiai konservatorių partijai „Naujoji demokratija“. Jeigu Graikijos politikai nesutars dėl naujos vyriausybės, kuri galėtų derėtis dėl tolesnės tarptautinės finansinės paramos, šalis pinigų galėtų pritrūkti jau birželio pabaigoje.
Paaiškėjus parlamento rinkimų rezultatams, Graikijos prezidentas Karolos Papoulias suteikė rinkimus laimėjusios konservatorių partijos „Naujoji demokratija“ lyderiui Antoniui Samarui tris dienas galiojantį mandatą suformuoti valdančiąją koaliciją. Tačiau A. Samaras jau pirmadienį pripažino, kad jam to padaryti nepavyks, nes jo pasiūlymus atmetė daugelio partijų lyderiai, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.
„Aš pamėginau suformuoti koalicinę vyriausybę, kuri siektų dviejų tikslų: šalies išlikimo euro zonoje ir ekonomikos augimą skatinsiančių priemonių įgyvendinimo, – sakė A. Samaras. – Aš padariau viską, ką galėjau, tačiau pasiekti rezultatą buvo neįmanoma. Apie tai informavau prezidentą ir atidaviau man suteiktą mandatą“.
Dabar, anot BBC naujienų svetainės, šansą suformuoti naują Graikijos vyriausybę turi antrąją vietą rinkimuose užėmusi koalicija „Syriza“ ir jos lyderis Alexis Tsipras. Jis laikosi pozicijos, kad Europos Sąjungos (ES) finansinių institucijų ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parama bei reikalavimai labiau stumia Graikiją į bankrotą, nei padeda jo išvengti.
„Mes norime suburti kairiųjų jėgų vyriausybę ir išsigelbėti nuo finansinės paramos, stumiančios mus į bankrotą, – sakė 37-erių A. Tsipras, jauniausias Graikijos politinis lyderis, atmetęs A. Samaro pasiūlymą bendradarbiauti. – Mes neleisime įlipti pro langą tam, kurį Graikijos žmonės išmetė pro duris“. Jis pirmiausia žada tartis su kitais kairiųjų pažiūrų politikais ir suburti ministrų kabinetą, kuris atmestų taupymo planus, dėl kurių ankstesnė Graikijos valdžia sutarė su ES ir TVF.
Kelios kitos į Graikijos parlamentą patekusios partijos (pavyzdžiui, komunistų partija) atmetė pirmadieninį A. Samaro pasiūlymą prisijungti prie koalicijos. Tai reiškia, kad A. Tsipras turi šansą, nors ir nedidelį, suformuoti koaliciją, net jeigu prie jos ir atsisakytų prisijungti dvi didžiosios partijos – konservatorių „Naujoji demokratija“ ir socialistų „Pasok“. Vis dėlto apžvalgininkai abejoja, ar A. Tsiprui pavyks įgyvendinti savo siekį.
A. Samaro vadovaujama partija „Naujoji demokratija“ laimėjo Graikijos parlamento rinkimus, surinkusi 19 proc. balsų ir iškovojusi 108 vietas šalies parlamente. Prieš taupymą pasisakanti „Syriza“ gavo 17 proc. rinkėjų balsų ir 52 vietos parlamente. Socialistai „Pasok“ liko treti su 13 proc. balsų ir 41 vieta parlamente.
19 vietų Graikijos parlamente iškovojusi „Demokratinė kairė“ priešinasi drakoniškoms taupymo programoms, tačiau pasisako už tai, kad šalis liktų euro zonoje. Ši partija tvirtino išklausysianti visus galimus pasiūlymus dėl koalicijos ir tik tada apsispręsianti, ką palaikyti.
„Nepriklausomų graikų“ partijos lyderos Pannos Kammenos atsisakė susitikti ir derėtis su A. Samaru, pranešė Graikijos televizija NET TV, nenurodydama iš kur gavo tokią informaciją. P. Kammenos partija parlamente iškovojo 33 vietas. Komunistų partija, vadovaujama Aleka’os Papariga’os, kuri pageidauja, kad Graikija išstotų iš ES ir iš NATO, taip pat atsisakė susitikti su A. Samaru. Šis, savo ruožtu nesitarė su nacionalistine „Auksinės aušros“ partija.
Už tarptautinę finansinę paramą pasisakiusios partijos „Naujoji demokratija“ ir „Pasok“ abi kartu surinko tik 32 proc. rinkėjų balsų arba 149 vietas parlamente. Tam, kad jos abi būtų galėjusios tartis dėl naujos vyriausybės, joms reikėjo 39 proc. į rinkimus atėjusių graikų balsų.
Jeigu Graikijos politiniai lyderiai artimiausiomis dienomis nesugebės susitarti, šalyje teks rengti naujus parlamento rinkimus, kurie itin komplikuotų situaciją. Kitą mėnesį graikai turi pristatyti planą, pagal kurį mainais į tolesnę finansinę pagalbą įsipareigos 2013 ir 2014 metais sutaupyti dar 11 mlrd. eurų. Jeigu nebus suburta nauja vyriausybė, kuri galėtų derėtis su ES ir TVF, Graikija pinigų galėtų pritrūkti jau birželio pabaigoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
