Statistika džiugina, bet ne visus
Statistika rodo, kad alkoholio Lietuvoje vartojama mažiau.
Taigi skeptikai, kalbėję, kad sunkmečiu žmonės dar labiau savo rūpesčius ir
depresiją skandins alkoholyje, suklydo.
Tačiau su tuo sutinka ne visi medikai, socialiniai darbuotojai,
ypač dirbantys rajonų seniūnijose, policijos pareigūnai. Jie teigia, kad
oficiali statistika neatspindi realybės, nes per krizę mažiau gyventojų
kreipiasi pagalbos.
Priklausomybės ligų specialistai įžvelgia tendenciją, kad tarp
jaunosios kartos alkoholio vartojimą vis labiau keičia narkotinės medžiagos.
Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais pirmą kartą
alkoholinė psichozė užregistruota 835 asmenims, 2008-aisiais – 1217,
2007-aisiais – 1456 gyventojams. Sumažėjo ir nuo lėtinio alkoholizmo pirmą kartą
besigydančių žmonių. Pernai jų užregistruota 1247, o praeitais ir užpraeitais
metais – beveik 200 daugiau.
„Faktas, kad alkoholio suvartojama gerokai mažiau. Taip teigiu
remdamasis ne tik sumažėjusiu svaigiųjų gėrimų pardavimu, bet kitais, kur kas
svarbesniais rodikliais: sumažėjusiu alkoholinių psichozių, apsinuodijimų ir
mirčių nuo alkoholio skaičiumi“, – patikino Nacionalinės tabako ir alkoholio
kontrolės koalicijos prezidentas Eurelijus Veryga.
Pasak jo, mokslo įrodyta, kad psichozių mažėjimas tiesiogiai
susijęs su išgerto alkoholio kiekiu, o jų šalyje per pastaruosius porą metų
sumažėjo trečdaliu. Apsinuodijimų alkoholiu sumažėjo maždaug 28 procentais.
Pernai nuo alkoholio mirė 400 žmonėmis mažiau nei užpernai.
„Šiuo atžvilgiu krizė atliko gerą misiją. Kai žmonės turi
mažiau pinigų, mažiau geria“, – sakė E.Veryga.
Priklausomybės ligų centras – sausakimšas
Panevėžietė, daug metų lėtiniu alkoholizmu serganti
farmacininkė 46 metų Edita N. (redakcijai pavardė žinoma) neseniai mėgino
pagalbos ieškoti Panevėžio priklausomybės ligų centre, tačiau sužinojo, kad jis
sausakimšas ir jai teks palūkėti. Tiesa, neilgai – porą trejetą dienų.
„Pastaruoju metu jaučiame pacientų antplūdį. Stengiamės, kad
pagalbos reikalingiems žmonėms nereikėtų jos ilgai laukti. Kadangi 20 lovų
skyrius ilgalaikiam gydymui pilnas, pacientus guldom į detoksikacijos skyrių“, –
paaiškino centro direktorė Neringa Šinkūnienė.
Gydytoja pasakojo per pastaruosius porą metų nepastebėjusi, kad
nuo alkoholizmo gydytųsi mažiau gyventojų. Stacionare kasmet guli maždaug po
550–560 žmonių.
Tačiau šiemet ieškančiųjų pagalbos alkoholikų gerokai
padaugėjo. Birželį į centrą kreipėsi 28 žmonės. Žiemą ilgalaikei reabilitacijai
per mėnesį vidutiniškai atsiguldavo po 14–18 asmenų.
N.Šinkūnienė sakė, kad tarp pastaruoju metu besigydančiųjų
daugiausia 30–40 metų žmonių. Labai padaugėjo jaunų moterų.
„Moterys alkoholyje mėgina skandinti depresiją, kuri jas apėmė
netekus darbo, iširus šeimai, padaugėjus joje konfliktų, apskritai į krūvą
susidėjus daugybei problemų. Manau, ekonominė situacija turėjo įtakos, kad jos
pradėjo smarkiai gerti“, – kalbėjo psichiatrė.
Priklausomybės ligų specialistai sako, kad šiemet padaugėjo
pagalbos ieškančių emigrantų. Grįžę į Lietuvą atostogauti jie gėrė po kelias
savaites ar mėnesius.
N.Šinkūnienė linkusi abejoti, kad oficiali statistika atspindi
realų gyvenimą. Gydytojos nuomone, tai, kad mažėja alkoholinių psichozių,
nebūtinai reiškia, jog žmonės mažiau geria.
„Tiesiog pagalba alkoholikams tapo prieinamesnė, efektyvesnė.
Mažiau jų prieina iki psichozių“, – mano ji.
Farmacininkei nesiseka atsitiesti
Edita N. alkoholį nuolat pradėjo vartoti dar studijų Kauno
medicinos universitete metais.
Tiesiog šiaip, dėl kompanijos, kad būtų smagiau.
Kai vestuvių išvakarėse žinojo, kad jos būsimasis vyras
neištikimas, prisigėrė kone iki sąmonės netekimo. Nuolat taurelę kilnojo ir
visus dešimt nenusisekusio santuokinio gyvenimo metų. Išsiskyrė, ištekėjo antrą
kartą, susilaukė dviejų vaikų. Bet gėrė. Vienu metu mažiau, kitu – daugiau.
Jos namuose visur buvo prislapstyta alkoholio butelių, nes
vyras pyko, kad ji geria, ir mušdavo. Edita keldavosi išgerti naktį, kad niekas
nematytų. Farmacininkės specialybę turinti moteris į darbą vaistinėje eidavo
neblaivi. Galiausiai ją atleido iš darbo. Vyras po to, kai ji, apimta įsiūčio,
puolė smaugti vieną iš vaikų, nutarė skirtis.
Išeidamas iš namų jis pasiėmė abi atžalas.
Moteris pasakojo, kad lankė anoniminių alkoholikų klubą, skaitė
daug literatūros, netgi kreipėsi pagalbos į būrėją, bet jai niekas nepadėjo iš
esmės pakeisti gyvenimo būdo. Būdavo, atsitiesia trumpam, o netrukus – vėl
nuopuolis.
Dabar be darbo, be šeimos likusi Edita svarsto, kad jai nebėra
dėl ko stengtis. Į Priklausomybės ligų centrą kreiptis ją primygtinai skatina
motina, nes nebegali žiūrėti į išsekusią, nuolat apsvaigusią dukrą.
Centre dirbantys specialistai sako, kad tokių, kaip Edita,
nesėkmingai mėginančių išsikapanoti iš alkoholizmo liūno, daugybė.
Kiekvieno alkoholiko gyvenimo istorija – mažiausiai kelių jam
artimų žmonių tragedija.
Jeigu geria vyras, kenčia jo žmona, vaikai, tėvai. Jeigu
svaiginasi moteris arba abu tėvai – šeima dar nelaimingesnė.
„Jeigu alkoholikas tikrai nori liautis gėręs, šiais laikais
tikrai gali rasti pagalbą – pradedant gydymo įstaigomis, baigiant visuomeninėmis
organizacijos, savitarpio pagalbos grupėms, pavyzdžiui, anoniminių alkoholikų.
Problema ta, kad toli gražu ne visi nori ir ne visiems pavyksta
pažaboti priklausomybę nuo alkoholio“, – kalbėjo N.Šinkūnienė.
Akcentuoja valstybės poziciją
Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos vadovas
E.Veryga pabrėžia, kad būtina ne kovoti su alkoholizmo pasekmėmis, bet ir labiau
rūpintis prevencija.
Kaip vieną iš tokių priemonių jis įvardija akcizo pakėlimą
alkoholiui, prekybos alkoholiu sugriežtinimą, didesnę kontrolę, pavyzdžiui, kad
alkoholis nebūtų parduodamas nepilnamečiams.
E.Veryga teigiamai vertina, kad Lietuvoje pakilo alkoholinių
gėrimų kainos, jis tapo sunkiau prieinamas visą parą. Netgi žmonių kišenes
patuštinusi krizė šiuo atžvilgiu esą atliko gerą darbą.
Jis nesutinka, kad gyventojai svaiginasi alkoholiu taip, kaip
svaiginęsi, tik jį įsigyja juodojoje rinkoje.
Pasak koalicijos prezidento, jeigu taip būtų, alkoholinių
psichozių, apsinuodijimų svaigiaisiais gėrimais ir pagaliau mirčių nuo alkoholio
nemažėtų.
E.Veryga teigia, kad žmonės mažiau geria, rodo ir visi kiti
rodikliai. Pavyzdžiui, mažėja neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių.
„Noriu pabrėžti, kad alkoholio vartojimo mažėjimas fiksuojamas
jau porą metų. Taigi apie tai, kad žmonės mažiau geria, galima kalbėti ne kaip
apie tendenciją, o kaip apie faktą“, – sakė pašnekovas.
Tačiau kalbėdamas apie narkotikų vartojimą E.Veryga nelinkęs
pasikliauti oficialią statistiką.
Plačiau skaitykite 2010 m. birželio 18 d.
„Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
R.Andrijausko nuotr. Geria mažiau?. Statistika
teigia, kad gerokai sumažėjo alkoholį vartojančių gyventojų, tačiau gatvėse,
ypač kaimuose, pilna apsvaigusių žmonių.
