S. Kropas ir K. Glaveckas neatmeta, kad Lietuvai gali tekti belstis į TVF duris.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikisi, kad ketvirtadienį ministrų kabinetui pavyks susitarti dėl 2012 metų biudžeto projekto. Biudžeto deficitą, jos teigimu, kitąmet būtina sumažinti iki 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto tam, kad būtų galima skolintis tarptautinėse rinkose. Savo ruožtu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas bei Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas neatmeta galimybės, kad Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
Dėl kitų metų biudžeto projekto diskutuojantis ministrų kabinetas, jį patvirtinti ir pateikti Seimui turi iki kito pirmadienio – spalio 17 dienos. Seimas biudžetą įprastai patvirtina pirmosiomis gruodžio savaitėmis.
„Dar nėra buvę tokio atvejo, kad reikėtų įdarbinti Konstitucijos nuostatą dėl 1/12 praėjusių metų biudžeto. Jeigu tokią nuostatą būtų tekę įdarbinti 2009 metais, mus turbūt būtų ištikusi tragedija. Jeigu tokia nuostata būtų įdarbinta 2012 metais, gal pasakysiu šiek tiek šaltai ir beširdiškai, bet tai būtų įgyvendinamas sprendimas“, – ketvirtadienį, kalbėdama Lietuvos verslo konfederacijos surengtoje konferencijoje „Biudžetas 2012: kur keliauja pinigai?“, sakė I. Šimonytė.
Vis dėlto ji vylėsi, kad ketvirtadienį Vyriausybei pavyks suderinti pozicijas dėl kitų metų biudžeto projekto, kuriame numatyta 25,999 mlrd. litų pajamų ir 26,574 mlrd. litų išlaidų. Valstybės biudžeto deficitas turėtų siekti 0,575 mlrd. litų. Be Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, įplaukos į biudžetą siektų 18,759 mlrd. litų. Didžiausia skylė žioji planuojamame „Sodros“ biudžete – deficitas viršys 2 mlrd. litų.
Ministrų kabinetas nesutaria dėl biudžeto projekte numatytos nuostatos visų asignavimų valdytojų išlaidas mažinti 2 proc., arba 300 mln. litų. Liberalų ministrai teigia, kad įtvirtinus šią nuostatą mažėtų atlyginimai medikams, mokytojams, ugniagesiams ir t.t.
Tačiau šiandien gali būti pasiektas sutarimas. Liberalų sąjūdis ketvirtadienį išplatintame pranešime trūkstamas lėšas siūlo paimti mažinant išlaidas investiciniams projektams ir valstybės piniginį įnašą vykdant ES remiamus projektus. Tuomet nereikėtų mažinti atlyginimų. Šiam siūlymui pritaria koalicijos partneriai.
„Keliasdešimties milijonų litų rezervas rastas, nes kiekvienais metais dalis ES lėšomis finansuojamų projektų dėl įvairių priežasčių užstringa ir nepanaudoti pinigai būna perkeliami į kitus metus“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
I. Šimonytės teigimu, kiekvienas asignavimų valdytojas žino, kur jam geriausia ieškoti efektyvumo rezervų. „Ar tai yra struktūra, ar tai yra pirkiniai, ar kažkokios investicijos. Kiekvienas iš asignavimų valdytojų tuos sprendimus ir priims“, – sakė finansų ministrė.
Kiek anksčiau buvo siūloma 300 mln. litų gauti apkarpant ministerijų investicijas, nesusijusias su darbo užmokesčiu ir atidedant pensijų grąžinimą į prieškrizinį lygį trims mėnesiams. Dar vienas egzistavęs siūlymas – 1 proc. didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Verslas nenori didesnių mokesčių
Tačiau prieš tokį siūlymą šiaušiasi verslas. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais piktinosi, kad mokesčių didinimas – būtų pats lengviausias kelias.
„Tokį metodą galbūt buvo galima taikyti krizės pradžioje, tačiau per tą laiką Vyriausybė turėjo išmokti kažko daugiau. Spręsti visas ekonomikos problemas vien tik skolinantis arba vien tik didinant mokesčius – ne išeitis“, – aiškino V. Sutkus.
Tai esą puikiai iliustruoja Graikijos ir kitų prasiskolinusių valstybių pavyzdys. Jis siūlė ministrų kabinetui „nusileisti iš finansų inžinerijos aukštumų į realų gyvenimą“ ir skaičiuoti pinigus – žinoti, kiek jų turime ir svarstyti, kaip racionaliai juos būtų galima išleisti. Tačiau tam, anot V. Sutkaus, reikalingas didesnis viešumas.
Savo ruožtu I. Šimonytė neigė, kad didinti PVM siūlo jos vadovaujama ministerija: „Viešumoje diskutuojami dalykai, kad Finansų ministerija siūlo didinti PVM yra iš ančių serijos“.
Tačiau Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų 5 proc. didinti akcizą cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Dėl to cigarečių pakelis pabrangtų kiek mažiau nei 30 centų. Šis siūlymas parengtas remiantis ES teisės aktais, pagal kuriuos iki 2018 metų Lietuva turės pasiekti numatytą akcizų lygį – 311 litų.
„Sutarę su rinkos dalyviais priėjome prie bendros nuomonės akcizą didinti po truputį, o ankstesnio pereinamojo laikotarpio klaida, kad akcizą didinime dideliais kąsniais ir taip pakenkėme legaliai rinkai“, – sakė I. Šimonytė.
Šiuo metu cigaretėms taikomas 221 lito už 1000 vienetų, o cigarams ir cigarilėms – 80 litų už kilogramą akcizo tarifas.
Iš viso iš akcizų kitais metais planuojama surinkti 3,436 mlrd. litų.
Nemažinsime deficito – skolinsimės iš TVF
Finansų ministrės teigimu, kitais metais biudžeto deficitą sumažinti iki 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) privalu tam, kad Lietuva galėtų tarptautinėse rinkose pasiskolinti pinigų, reikalingų anksčiau sukauptoms skoloms grąžinti.
I. Šimonytė priminė, kad skolinimosi kaina Lietuvai kurį laiką nuosekliai mažėjo. Tačiau dabar, neramumams drebinant finansų rinkas, situacija esą pasikeitė.
„Deficitas yra didelė problema ir didelė problema visada buvo. Reikia labai aiškiai suprasti, kad tokioje situacijoje kaip mūsų, kai išlaidos viršija pajamas, deficitą finansuoja skolintojai“, – sakė I. Šimonytė. Ji priminė, kad skolinimosi kaina Lietuvai kurį laiką nuosekliai mažėjo. Tačiau dabar, neramumams drebinant finansų rinkas, situacija esą pasikeitė.
Panašias mintis yra išsakęs ir premjero patarėjas Mykolas Majauskas: „Lietuvai, kaip ir kitoms periferinėms Rytų Europos šalims, tarptautinės finansų rinkos pastaruosius 2-3 mėnesius yra užsidariusios“.
Numatoma, kad 2012 ir 2013 metais Vyriausybės skolinimosi poreikis kasmet sieks vidutiniškai iki 9,5 mlrd. litų. Todėl didesnis nei 2,8 proc. BVP biudžeto deficitas Lietuvai esą reikštų tiesų kelią į TVF glėbį.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas aiškino, kad Lietuvai skolintis iš TVF apsimokėtų labiau nei iš tarptautinių rinkų – šios organizacijos skolinti pinigai esą būtų bent keliais šimtais milijonų litų pigesni.
„Vidaus rinkoje, manau, kokį milijardą būtų galima pasiskolinti. Bet jeigu šalies rizikos rodikliai būtų aukšti, tai skolinimosi vidaus rinkoje kaina nelabai kuo skirtųsi nuo skolinimosi kainos tarptautinėse rinkose“, – sakė S. Kropas. Jis pridūrė, kad Lietuvoje veikiantys bankai galėtų šaliai skolinti nebent trumpam laikotarpiui. „Ilgesnių“ pinigų bankai esą neturi.
S. Kropas pabrėžė, kad šaliai nevertėtų baimintis reformų, kurių mainais už skolinamus pinigus pareikalautų TVF: „Tarptautinė organizacija nėra kažkoks baubas“.
„Nežinau, ar reikia save tiek menkinti ir sakyti, kad mums yra reikalingas prievaizdas ir be jo mes negalime nieko padaryti. Akivaizdu, kad mes galime padaryti daug ir daug padarėme. Tiesa, tai kainuoja ir čia matau pagrindinį tokios strategijos trūkumą“, – svarstė I. Šimonytė.
Tačiau ji pridūrė, kad Lietuva yra TVF narė ir visada gali į jį kreiptis ir prašyti paramos. Jeigu atsirastų poreikis, esą negalima sakyti, kad tokia galimybė būtų atmesta.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas taip pat neatmeta galimybės, kad Lietuvai gali tekti kreiptis į TVF. „Ten yra dvejos durys – vienos yra su skambučiais, o kitos – su varpais. Tos, kur su varpais, kur ėjo Latvija, labai nepatrauklios. O tos, kur su skambučiu, kur lenkai ėjo, tai susitarti galima neblogai. Pinigų pasiekiamumas geresnis“, – sakė K. Glaveckas.
