Panevėžiui pastaruoju metu nebesiseka pasiimti net brukte brukamų pinigų. Neseniai Aukštaitijos sostinė susimovė, kai už Europos Sąjungos skirtuosius 1,5 mln. litų bandė iš Nevėžio išvalyti dumblą, kurio nė nebuvo, dabar Savivaldybę drebina naujas skandalas dėl prarastų Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžiui atseikėtų 95 tūkst. Lt. Jų miestas neteko, nes kone per metus nesugebėjo iki ministerijos duoto termino parengti buvusio „Saulutės“ lopšelio-darželio pastato rekonstrukcijos projekto. Atnaujinus pastatą į jį planuojama iš Smėlynės g. perkelti Greitosios medicinos pagalbos stotį, šiuo metu įsikūrusią darbo saugos ir higienos reikalavimų nebeatitinkančiose ankštose patalpose.
Drebina naujas skandalas
Nuplaukus ministerijos pažadėtiesiems tūkstančiams Naujųjų sutiktuvės Panevėžio valdininkams neturėtų būti šventiškos. Prie miesto Tarybos opozicijos, primygtinai reikalaujančios atsistatydinti Savivaldybės administracijos direktorę Kristiną Vareikienę, dabar prisidėjo ir dalis valdančiųjų. Konservatorės Marijos Danutės Kažukauskienės vadovaujamas Ekonomikos ir finansų komitetas mero prašo įvertinti administracijos vadovų darbą. Pastarieji ramina, kad pinigai Aukštaitijos sostinę pasieks kitąmet. Esą tokį pažadą, tiesa, ne raštu, o tik žodžiu, jiems davęs sveikatos apsaugos ministras.
Pasiimti nesugebėjo
Sveikatos apsaugos ministerija 100 tūkst. Lt lopšelio-darželio rekonstrukcijos (pritaikant jį Greitosios medicinos pagalbos stočiai) projektui parengti skyrė dar vasarį. Kad pinigus gautų, Panevėžio savivaldybė privalėjo išpildyti sąlygą – iki gruodžio antrosios ministerijai pateikti darbų priėmimo aktus, tai yra dokumentus, kad projektas parengtas. Tačiau sulaukusi nustatytosios datos Panevėžio valdžia tegalėjo skėstelėti rankomis – projekto, kuriam ministerija saugojo lėšas, nebuvo. Jis nėra patvirtintas iki šiol.
Miegančių panevėžiečių ministerija nelaukė – vietoj žadėtųjų 100 tūkst. Lt tedavė 5000 Lt. Miesto Tarybos posėdyje politikų spaudžiami įvardyti kaltus, Savivaldybės vadovai baksnojo vieni į kitus. Administracijos direktorė Kristina Vareikienė teisinosi kontroliuoti šį reikalą pavedusi savo pavaduotojams, o tiesiogiai už techninio projekto parengimą buvo atsakingas Statybos ir statinių priežiūros skyrius. K. Vareikienės pavaduotojas ūkio reikalams Žydrūnas Kvedaras tikino irgi negalįs įvardyti savo darbo neatlikusių pavaldinių – nustatyti kaltuosius turinti darbo grupė nėra sudaryta.
Bauda tik simbolinė
Ž. Kvedaras labiausiai kaltino projekto laiku neparengusius rangovus – Savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusią įmonę „Šiltas namas“.
„Rangovas prirašė 3–4 lapus motyvų, kodėl nesuspėjo, o kaip svarbiausią įvardijo, kad delsė projektavimo sąlygas turėjusios išduoti institucijos“, – „Sekundei“ teigė Ž. Kvedaras.
Anot jo, rangovo įvardytų kaltųjų sąraše – ir Kelių direkcija, ir pačios Savivaldybės įmonė „Aukštaitijos vandenys“. Vis dėlto Ž. Kvedaras pripažįsta, kad toks projektuotojų pasiteisinimas – labai abejotinas.
„Pasirašydami su Savivaldybe sutartį rangovai žinojo terminą, iki kada privalo pateikti projektą, ir privalėjo jo laikytis“, – pabrėžė pavaduotojas.
Tuščiomis likusi Savivaldybė dabar grasina nubausianti rangovą. Tačiau jam gresianti bausmė Tarybos nariams sukėlė juoką. Už laiku neįvykdytą sutartį ir prarastuosius 95 tūkst. Lt Savivaldybei „Šiltas namas“ turės sumokėti 5,7 tūkst. Lt bei po 0,02 proc. nuo projekto sumos neskaičiuojant PVM, tai yra po 14,20 Lt už kiekvieną pradelstą dieną. Pasak pavaduotojo, rangovas jau vėluoja mėnesį – sutartyje buvo numatyta, kad projektą Savivaldybei turi įteikti lapkričio 29-ąją.
Ž. Kvedaras pripažįsta, kad šie projektuotojai buvo pasirinkti iš bėdos. Su „Šiltu namu“ Savivaldybė sutartį pasirašė tik tuomet, kai kiti du konkurso dalyviai pateikė geresnes sąlygas, bet nesugebėjo pristatyti banko garantinio rašto, kiek atlygins, jei rangovas neišpildys sutarties. Už „Šiltą namą“ garantavęs bankas sutiko nesėkmės atveju atlyginti 5,7 tūkst. Lt.
„Daugiau reikalauti negalėjome – tai yra standartinės sankcijos“, – aiškino Ž. Kvedaras.
Reikalauja atsakomybės
Administracijos vadovų grasinimai nubausti rangovą Tarybos narių nenuramino. Anot M. D. Kažukauskienės, Savivaldybei gresia ir pačiai papurtyti savo kišenę. Mat rangovas projektą jau užbaigęs, šiuo metu vyksta jo derinimas, todėl netrukus „Šilto namo“ projektuotojai Savivaldybei turėtų pateikti sąskaitą už nors ir pavėluotai, bet atliktą darbą. Jei per 30 dienų Savivaldybė jos neapmokės, gresia pačiai už kiekvieną pradelstą dieną rangovui kloti delspinigius.
Bet SAM pažadėtuosius 95 tūkst. Lt praradusi Savivaldybė pinigų sumokėti rangovui neturės.
„Ateinančių metų Savivaldybės biudžetą tvirtinsime tik vasario pabaigoje“, – perspėjo M. D. Kažukauskienė.
Už tai, kad ne tik nesugebėjo pasiimti SAM atkištų tūkstančių, bet per aplaidumą dar ir pati Savivaldybė turbūt papurtys savo kišenes, politikai ragina merą įvertinti administracijos vadovų darbą.
„Klausantis administracijos vadovų graudu darosi – visi kalba apie kažką kita, bet kas konkrečiai buvo atsakingas už šitą darbą? Manau, maža būtų įvertinti tik pagrūmojus piršteliu“, – įsitikinusi liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė.
Kompetencijos stoka administracijos vadovus kaltina ir socialdemokratas Povilas Vadopolas.
„Savivaldybė jau nesugebėjo pasinaudoti 1,5 mln. Lt, skirtų Nevėžio dumblui išvalyti, neužbaigta V. Alanto gatvė, dabar yra tikimybė prarasti 95 tūkst. Lt, jei ministerija nuspręstų kitąmet jų nebeskirti“, – vardijo P. Vadopolas.
Ginti vadovų stoja meras
Politikų kritikuojamus administracijos vadovus suskubo ginti meras Vitalijus Satkevičius, nuo jų atsakomybę perkėlęs ant žemesniųjų – skyrių vedėjų pečių. Meras Tarybos nariams priminė, kad dar šį mėnesį jie patys nepritarė Miesto ūkio bei Statybos ir statinių priežiūros skyriaus sujungimui.
„Aš sekiau situaciją visais klausimais. Man nusibodo tam tikri dalykai ir tam tikros nesėkmės. Todėl ir buvau parengęs siūlymą dėl struktūros pertvarkos. Buvome ir valdančiojoje daugumoje sutarę. Bet už tą sprendimą balsavo tik 8 žmonės“, – politikus kaltino V. Satkevičius.
Iš Panevėžio rankų sprūstantys pinigai ir administracijos vadovų gynyba gresia nemalonumais ir pačiam V. Satkevičiui.
„Meras bando pateisinti administracijos direktorę kritikuodamas net didžiausias Tarybos frakcijas – socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų, nepritarusias skyrių sujungimui. Kas ką tuomet valdo – meras direktorę ar atvirkščiai? Ar Taryba gali pasitikėti meru, nedrįstančiu kritikuoti ir bausti administracijos direktorės?“ – perspėjo Tarybos narys Viktoras Trofimovas.
***
Medikai dirba apgailėtinomis sąlygomis
Karštas politines batalijas stebintys kone karo ligoninės sąlygomis dirbantys greitosios medikai viliasi, kad SAM atleis užmigusiam Panevėžiui ir ne tik kitąmet atiduos 95 tūkst. Lt projektui apmokėti, bet ir atseikės kelis milijonus litų lopšelio-darželio rekonstrukcijai.
Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka tikisi, kad jau po poros trejeto metų medikai kraustysis į atnaujintas ir maždaug penkiskart didesnes patalpas.
Anot V. Mitkos, dabartinės, esančios Smėlynės g., kur greitosios stotis veikia jau kone šešis dešimtmečius, nebeatitinka nei darbo saugos, nei higienos reikalavimų – 18 kv. m. kambarėlyje budi 5–7 vairuotojai, administracijos 7– 8 kv. m kabinetuose dirba 2–3 darbuotojai. Įstaiga neturi vietos sandėliuoti darbo priemonėms: direktoriaus pavaduotojos kabinete laikomas medikamentų sandėlis, statistikės darbo vietoje sukrauti ūkio reikmenys. Bet daugiausia problemų medikams kelia stoties kieme laikomi greitosios automobiliai. Žiemą jie būna peršalę, sunkiai kuriasi, pacientai lipa į nespėjusį sušilti automobilį.
„Jei ligonis serga kvėpavimo ligomis, jam negalima įkvėpti šalto oro, o mes neturime laiko laukti, kada automobilis įšils. Šaltyje net deguonies kaukių negalime teikti. Man labai skaudu, kad mes dirbame tokiomis sąlygomis, o projektas dėl naujų patalpų rekonstrukcijos stringa“, – teigė V. Mitka.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
