(Š. Mažeikos nuotr./BFL) Ūkio ministerija dažniausiai rengė neskelbiamus viešuosius pirkimus.
Nors nuo 2006 m. iki dabar Lietuvos ministerijos neskelbiamiems viešiesiems pirkimams išleido mažiau lėšų, pačių pirkimų skaičius tik padidėjo. Daugiausia lėšų neskelbiamų pirkimų būdu išleido Ūkio, Žemės ūkio bei Sveikatos apsaugos ministerijos.
Neskelbiamiems pirkimams ministerijos pastaraisiais metais išleido 60 procentų mažiau lėšų, nei 2006 metais. Tačiau per šį laikotarpį pačių neskelbiamų pirkimų skaičius išaugo daugiau nei ketvirtadaliu – 26 procentais. Didžiausio neskelbiamo viešojo pirkimo vertė viršijo 41 milijoną litų.
Daugiausia pinigų neskelbiamiems pirkimams per šį laikotarpį ministerijos išleido 2008 m. – daugiau kaip 108 milijonus litų. Pernai ši suma sumažėjo iki beveik 23,7 milijonų litų.
Duomenis apie ministerijų neskelbiamus viešuosius pirkimus iš Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) surinko „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Pasak TILS vadovo Sergejaus Muravjovo, neskelbiami pirkimai laikomi padidintos rizikos viešųjų pirkimų būdu, kadangi gali sudaryti palankesnes sąlygas neskaidriems susitarimams ir korupcijai.
Jo teigimu, tokie pirkimai turi būti vykdomi tik išimtiniais atvejais, tačiau daugelis ministerijų tokios praktikos nevengia. 2006 metais ministerijos tokiu būdu surengė 118 viešųjų pirkimų, o pernai – 159 viešuosius pirkimus.
2006 – 2010 m. neskelbiamų viešųjų pirkimų būdu daugiausia sutarčių ministerijos sudarė su dokumentų spausdinimo ir brošiūrų gamybos paslaugas teikančia UAB „Lodvila“ (32 sutartys) ir kvalifikacijos kėlimo paslaugas teikančiu Europos viešojo administravimo institutu (29 sutartys).
Įprasta viešojo pirkimo procedūra pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra atviras konkursas, kai pasiūlymus gali teikti visi suinteresuoti tiekėjai. VPT skiria dvi neskelbiamų pirkimų rūšis: neskelbiamus supaprastintus pirkimus ir neskelbiamas derybas. Pirmuoju atveju perkančiosios institucijos pačios nusistato pirkimų taisykles. Tai leidžia pagreitinti pirkimų procesą, tačiau apie pirkimą viešinama palyginti mažai informacijos. Neskelbiamų derybų būdu pirkimus organizuoti galima tik Viešųjų pirkimų įstatyme numatytais atvejais, pavyzdžiui, jei pateikti pasiūlymai neatitiko konkurso reikalavimų.






