Šeštadienį Egipte referendumas dėl naujos konstitucijos vyks tvyrant bene didžiausiai įtampai nuo pat 2011 m. pradžioje įvykusios revoliucijos. Nesibaigiančios protesto akcijos ir susirėmimai tarp skirtingų grupuočių kelia nerimą, kad referendumas taps pretekstu dar vienam nevaldomam smurto protrūkiui Egipte.
Neramumai Egipte atsinaujino, kai lapkričio 22 d. prezidentas Mohammedas Morsi paskelbė dekretą, kuriuo iki konstitucijos įsigaliojimo sau suteikė neribotas galias, nurodydamas, kad jokia institucija negali atšaukti prezidento sprendimo. Dekrete taip pat paskelbta, kad Konstitucinė asamblėja, kurioje dominuoja islamistinės grupės, negali būti paleista Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Taip iš esmės buvo užkirstas kelias bet kokioms politinėms jėgoms kištis į prezidento ir Konstitucinės asamblėjos sprendimus.
Tai sukėlė didelį Egipto teisėjų, liberalių politinių jėgų ir krikščionių bendruomenės pasipiktinimą. Prieš prezidento M. Morsi ir Musulmonų brolijos „diktatūrą“ ėmė protestuoti nuo praėjusių metų demonstracijų dar neatvėsusios įvairios opozicinės grupės. Po kelių dienų opozicinės partijos ir atskiri politikai suformavo „Nacionalinį gelbėjimo frontą“, kuris pareikalavo, kad M. Morsi atšauktų savo dekretą.
Nepaisydamas kilusio pasipriešinimo M. Morsi atkirto, kad ketina apsaugoti Konstitucinę asamblėją nuo politinio poveikio ir siekia kuo greičiau priimti konstituciją. Po naktinių posėdžių maratono lapkričio 30 d. Konstitucinė asamblėja priėmė konstitucijos projektą, o prezidentas paskelbė referendumą gruodžio 15 d. jam patvirtinti.
Vienas iš opozicijos lyderių, Nobelio premijos laureatas ir Konstitucinės partijos įkūrėjas Mohammedas El Baradei, britų naujienų agentūrai BBC teigė, kad opozicijos atstovai nenutrauks protesto akcijų ir sieks, kad M. Morsi atšauktų referendumą.
„Visas politinis procesas tapo religinės institucijos įkaitu, o ne teisės problema“, – teigė M. El Baradei, pridurdamas, kad neįsivaizduoja, kaip Egiptas išspręs šią situaciją, jei nebus dialogo tarp konfliktuojančių politinių grupių. Jis taip pat pabrėžė, kad siūloma konstitucija nesuteikia adekvačių teisių moterims ir neužtikrina žodžio bei tikėjimo laisvių. „Jei reikės, mes greičiausiai eisime balsuoti ir sieksime, kad ši konstitucija nebūtų patvirtinta. Net jei ji bus patvirtinta, mes toliau kovosime“, – CNN tvirtino M. El Baradei.
Opozicija teigia, kad konstitucijos projekte nurodyta nuostata „išlaikyti balansą tarp moters pareigų šeimai ir visuomenei“ gali riboti moterų galimybes laisvai rinktis darbą ar dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Be to, konstitucijoje nėra aiškiai draudžiama diskriminacija dėl lyties. Taip pat sekuliarių pažiūrų grupės baiminasi, kad valstybės įsipareigojimai ginti „etiškumą ir moralę“ bus nukreipti tik į tam tikrų religinių vertybių gynybą. Konstitucijos projekte esama ir tam tikrų nedemokratinių privilegijų armijai: tam tikromis aplinkybėmis kariškiams numatyta galimybė teisti civilius gyventojus, o armijos biudžeto negali prižiūrėti išrinkti parlamentarai.
Teisėjai nusišalino
Priešiškai į prezidento M. Morsi sprendimus sureagavo ir Egipto teisėjai. Gruodžio 2 d. Apeliacinio ir Kasacinio teismo teisėjai paskelbė nutraukiantys savo darbą, kol prezidentas atšauks savo dekretą. Teisėjų klubo, vienijančio apie 12 tūkst. teisėjų, vadovas pareiškė, kad apie 90 proc. Egipto teisėjų atsisako stebėti referendumą. Pagal Egipto įstatymus kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi dirbti ir teisėjas.
Didėjant įtampai ir Kairo centrinėse aikštėse vykstant vis rimtesniems susidūrimams tarp M. Morsi šalininkų ir priešininkų, net Egipto kariuomenės vadas Abdelas Fatah El-Sissi paragino neformaliai susitikti visas konfliktuojančias jėgas ir mažinti įtampą. Jos neišsklaidė ir M. Morsi sprendimas sustabdyti dekretą dėl savo galių, mat sprendimas dėl referendumo datos liko nepakeistas. Egipto užsienio atstovybėse balsavimas dėl naujosios konstitucijos jau prasidėjo.
Nesutarimai gilina finansų krizę
Neaiški politinė situacija labai kenkia po 2011 m. revoliucijos vis dar neatsigavusiai Egipto ekonomikai. Egipto premjeras Hishamas Qandilis paskelbė, kad prezidentas M. Morsi atidėjo numatytą mokesčių didinimo programą ir dėl to Egiptas prašo pristabdyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) numatytos 4,8 mlrd. JAV dolerių (apie 12,7 mlrd. litų) paskolos skyrimą. TVF atstovai paskelbė, kad jie yra „nusiteikę toliau tęsti paramą Egiptui“.
Egipto prezidentas tik prieš keletą dienų paskelbė apie taupymo priemones, kuriomis siekiama sumažinti 11 proc. BVP siekiantį biudžeto deficitą ir taip užsitikrinti susitarimą su TVF dėl paskolos. Tarp numatytų priemonių buvo ketinama padidinti mokesčius cigaretėms, alkoholiui, mobiliesiems telefonams.
Šie planai dar labiau įaudrino prezidentui besipriešinančius egiptiečius. „Esant tokioms aplinkybėms bemaž neįmanoma priimti kokių nors priemonių, skirtų išpūstam biudžeto deficitui mažinti“, – dienraščiui „Financial Times“ komentavo „EFG-Hermes“ banko atstovas Waelis Ziada. Anot finansų ekspertų, atidėtas susitarimas su TVF labai padidins spaudimą Egipto svarui, kuris pastaruoju metu ir taip sparčiai krinta.
Paskola iš TVF turėjo pristabdyti Egipto užsienio atsargų tirpimą, kurios šiuo metu siekia 15 mlrd. JAV dolerių (apie 39,75 mlrd. litų) – tai vos daugiau už kritinę ribą. Tokios sumos užtektų trijų mėnesių Egipto importo poreikiams padengti. Anot banko „Barclays“ vyresniojo ekonomisto Alia Moubayedo, jei paskola bus atidėta tik maždaug iki sausio, Egiptas suvaldys situaciją, tačiau ilgesnis laikotarpis sukeltų rimtų finansinių problemų.
