Pilietinis karas. Taip padėtį Sirijoje apibūdina Jungtinių Tautų Taikos palaikymo operacijų departamento vadovas Herve Ladsousas.
Šalies sostinė Damaskas skendi liepsnose. Mieste dislokuojamos didžiulės karinės pajėgos. Remiantis Izraelio armijos žvalgybos duomenimis, sostinei ginti Sirijos armijos daliniai buvo atitraukti net nuo sienos su Golano aukštumomis (jos priklausė Sirijai, kol 1967 m. Šešių dienų karo metu jas okupavo Izraelis). Nieko panašaus nebuvo nutikę nuo pat 2011 m. kovo, kai įkvėpti Arabų pavasario į gatves išėjo prieš prezidento Basharo al-Assado valdymą protestuojantys žmonės. Tik dabar kariauja ne prezidentas ir opozicija, o sirai – vienas prieš kitą, kaimynas prieš kaimyną.
Vyriausybei praradus dalies teritorijos kontrolę, sukilėliai užsimojo išlaisvinti ir Damaską, kur susirėmimai vyksta jau antra savaitė. Viena didžiausių ir geriausiai organizuotų opozicijos grupių – Musulmonų brolija – įvykius sostinėje pavadino „lemiamu mūšiu“. Tiesa, šią savaitę mūšiai Damaske prislopo, tačiau įsiliepsnojo kitose šalies vietose.
Politikai neapsisprendžia
Libijos pavyzdys parodė, kad užsienio šalių įsitraukimas gali labai greitai nusverti svarstykles vienos pusės naudai. Tačiau užsienio šalys šį kartą ginasi tuo, kad pilietinio karo statusas komplikuoja krizę ir apsunkina galimybę pradėti karinę intervenciją į Siriją. Kai kurios Vakarų vyriausybės pasiūlė ne tokią svarią pagalbą – padėti rinkti informaciją, įkalčius, kurie vėliau būtų panaudoti nagrinėjant karo nusikaltimus.
Taigi Sirijos krizę vis dar bus mėginama išspręsti diplomatiškai. Tačiau tam bene didžiausia kliūtis išlieka Rusija. Buvęs JT generalinis sekretorius Kofi Annanas dar kovo pabaigoje parengė šešių punktų planą, kuriuo reikalaujama tuoj pat nutraukti karo veiksmus. JT parengė to paties reikalaujančias rezoliucijas ir pasiūlė įvesti sankcijas su savo šalies gyventojais kariaujančiai Sirijos vyriausybei. Tačiau tam iš karto pasipriešino Rusija.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas yra perspėjęs, kad Rusija atmes visas JT Saugumo tarybos rezoliucijas dėl Sirijos tol, kol jos reikš intervenciją. Ministras taip pat pridūrė, kad Sirijos režimas turi galios keisti šalies likimą, tad užsienio šalių intervencija yra visiškai nereikalinga. Tiesa, vėliau Rusijos pozicija ėmė keistis – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo remti K. Annano planą.
Kokia bus Sirijos ateitis, vis dar sudėtinga prognozuoti. Amerikiečių diplomatas, derybininkas Dennis Rossas, siūlo žingsnius, kurie gali padėti pakeisti padėtį. Pasak jo, pagrindinio vaidmens atlikėja tampanti Rusija, padedant arabų šalių vyriausybėms, privalo suvokti, kad jie gali būti draugais ir su Sirijos prezidentu, ir su likusiu arabų pasauliu. Jei Rusija padės išspręsti Sirijos krizę, ji gali tikėtis tam tikrų pliusų iš regiono valstybių.
Po Rusijos ir Kinijos veto JT atsiradusi grupė „Sirijos draugai“ turi taip pat suprasti, kad po konflikto pasikeisiančioje Sirijoje turi būti užtikrintos mažumų teisės. Be to, D. Rossas teigia, kad būtina akivaizdžiai paremti Sirijos opozicinių grupių koaliciją – Sirijos nacionalinę tarybą. Galiausiai, šiaurinėje Sirijos dalyje būtina įrengti stovyklas pabėgėliams. Tačiau su Sirija besiribojanti Turkija su tuo sutiktų nebent tada, kai tai būtų patvirtinta NATO ar JT.
H.Ladsous: „Tai – pilietinis karas“.
JAV taip pat pasiūlė variantą, kaip išspręsti kritinę situaciją ir pagaliau nutraukti kraujo liejimą Sirijoje. Jis vadinamas „Jemeno scenarijumi“. Šioje masinius protestus išgyvenusioje šalyje buvo pritarta Persijos įlankos šalių pateiktam taikos planui ir sutikta nutraukti net 32 metus trukusį šalies prezidento Ali Abdullah Saleho valdymą. Planas taip vadinamas, nes Jemene ir Sirijoje padėtis panaši: ten protestai irgi prasidėjo taikiai, kurie nedavė naudos, o per susirėmimus su kariuomene žuvo daugybė sukilėlių, mažai įtakos turinčių politikų balsai buvo nuslopinti ginkluotų konkurentų.
Tačiau Jemene protestuotojų judėjimas išliko taikus, be to, abi konfrontuojančios pusės suprato, kad negali laimėti beatodairiškais kariniais veiksmais. JT specialiojo pasiuntinio Jemene Jemalo Benomaro nuomone, toks planas nėra tinkamas Sirijos režimui, mat vyriausybė neturi jokių abejonių, kad sukilimą jai pavyks nuslopinti. Taikiu problemos sprendimu netiki ir sukilėliai – anot Sirijos miesto Zabadanio revoliucinės tarybos vadovo Abu Ala, režimas visada rėmėsi teroru ir slapta policija, tad dabar, šiai jėgai nusilpus, sukilėliams sėkmingo karo pabaiga vos po poros savaičių ar net dienų.
