Panevėžyje savivaldos rinkimai partijoms buvo liūdni. Dėl to pirmasis save nubausti ryžosi Darbo partijos skyriaus pirmininkas Petras Narkevičius.
Aukštaitijos sostinėje turėtų pozicijų nesustiprinusių, bet ir nepabloginusių „darbiečių“ lyderis Petras Narkevičius, neįveikęs slenksčio į antrąjį mero rinkimų turą, atsistatydina iš skyriaus pirmininko pareigų. U. Mikaliūno nuotr.
Apie tai P. Narkevičius partijos bičiuliams pranešė skyriaus tarybos posėdyje. Beveik dešimt metų Panevėžio „darbiečių“ flagmanu buvęs politikas teigia prisiimantis asmeninę atsakomybę už partijai nesėkmingus rinkimus Panevėžyje ir nenorintis laukti balandį vyksiančio skyriaus ataskaitinio rinkimų susirinkimo.
Kaip teigia P. Narkevičius, esminė priežastis trauktis – ne jo ketvirtoji vieta mero rinkimuose, bet skyriaus kandidatų į Tarybą rezultatai.
Save kala prie kryžiaus
Nors, pasak P. Narkevičiaus, partijos vadovybė nėra išsakiusi priekaištų dėl Aukštaitijos sostinėje nepagerintų reitingų, savęs pirmininko pareigose jis nebematantis.
„Mano sprendimą trauktis lėmė rinkimų rezultatai, tokių nesitikėjome. Skyrius sau kėlė tikslą gauti penkis ir netgi daugiau Tarybos nario mandatų. Gavome tris. Įvertinome, kaip skyriaus atrodė per europarlamento rinkimus. Ne kartą sakiau, kad mūsų aktyvas nepakankamai aktyvus ir mes kelintą kartą kartojame tas pačias klaidas“, – nepasitenkinimo neslepia P. Narkevičius.
Pasitraukiantis skyriaus pirmininkas tvirtina kaltinantis ne komandą, o save, vadovą, nesugebėjusį pagerinti Darbo partijos rezultatų.
„Manau, kad mūsų blogi rezultatai – pasekmė ne tik to, kad mažai dirbame. Tai rezultatas to, kad mumis nepakankamai pasitiki Panevėžio žmonės. Visų pirma kaltė tenka skyriaus pirmininkui. Vadinasi, nesugebu organizuoti viešųjų ryšių, kad rinkėjai daugiau žinotų apie mus ir vertintų žmones ne vien pagal Darbo partijos pavadinimą, bet pagal tai, kaip jie dirba“, – save pliekti nusiteikęs Seimo narys.
Užstato pagailėjo
P. Narkevičius pripažįsta, kad sudarant Darbo partijos kandidatų į Panevėžio tarybą sąrašą buvo netgi svarstoma dėlionė, kaip rinkėjų balsų pelnyti gudrumu. P. Narkevičius galėjo iškelti savo kandidatūrą ne tik į merus, bet ir į Tarybos narius.
Partijai tai būtų papildomai kainavę apie 1360 eurų. Tokį užstatą būtų tekę sumokėti Vyriausiajai rinkimų komisijai už kandidatą, kurio einamos pareigos nėra suderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Užstatas partijai grąžinamas, jei toks kandidatas išrinktas į tarybą pasirenka dirbti joje ir atsisako su vietos politiko darbu nesuderinamų pareigų – savivaldybės įstaigų vadovų, specialistų, taip pat – Seimo nario.
Tikėtina, kad P. Narkevičiaus nepraleidę į merus rinkėjai jį būtų delegavę dirbti miesto Taryboje. Už joje savo vietą kitam partijos bičiuliui užleidusį Seimo narį partija būtų neatgavusi užstato, tačiau pagerinusi savo pozicijas Panevėžyje – Taryboje turėjusi ne tris, o keturias vietas.
„Buvo svarstyta ir tokia dėlionė. Tačiau nenorėjau pradėti savo pažadų nuo melavimo“, – tikina P. Narkevičius.
Kels juodą vėliavą
Rinkimus pralaimėjęs politikas daro išvadą, kad Panevėžyje rinkimų laimėtojams sėkmę pelnė ne darbai, o gražios kalbos. Seimo narys nusivylęs, kad nebuvo įvertintos ne tik jo pastangos į miestą pritraukti investicijų, bet ir kelias savaites užtrukę jo komandos skaičiavimai, kiek kainuotų Savivaldybei įvykdyti „darbiečių“ pažadus – išasfaltuoti visas, daugiau nei 130, įvažas į daugiabučių kiemus, sutvarkyti automobilių stovėjimo aikšteles ir kitus infrastruktūros objektus.
„Girdėjau žmones kalbant, kad blaškausi tarp Seimo nario ir mero kėdžių pats nežinodamas, ko noriu. Tikrai žinojau, ko noriu: kad Panevėžiui būtų suteikta galimybė turėti geresnį vadybininką merą. Gal išties rinkėjui svarbiau, kokiai partijai kandidatas priklauso? Gal tuomet reikėtų iškelti juodas vėliavas – tam tikroms partijoms uždrausti dalyvauti rinkimuose“, – apmaudą jaučia rinkėjų neįvertintas P. Narkevičius.
Politikos atsikando
Po „darbiečiams“ Panevėžyje neįspūdingų savivaldos rinkimų skyriaus lyderio pozicijas užleidęs P. Narkevičius teigia baigsiantis dar porą metų truksiančią Seimo nario kadenciją ir jau mąsto paskui pasitraukti iš didžiosios politikos.
„Iki Seimo kadencijos pabaigos atidirbsiu sąžiningai. Bet labai rimtai svarstysiu, ar likti politikoje, ar grįžti į gamybą. Džiaugiuosi, kad mano amžius dar leidžia galvoti apie tą sritį, kurioje būsiu reikalingas, kur galiu realizuoti savo gebėjimus ir kur, galų gale, kažkas pasakys ačiū“, – politika nusivylė P. Narkevičius.
Per 200 narių turinčio Darbo partijos Panevėžio skyriaus taryba beveik dešimtmetį jiems vadovavusio P. Narkevičiaus atsistatydinimą įvertino, anot jo, blogai. Kol bus išrinktas naujas pirmininkas, skyriui vadovaus antrai kadencijai į miesto Tarybą išrinktas Panevėžio „Sodros“ vadovas Alfonsas Petrauskas.
Skyriaus narius P. Narkevičiaus atsistatydinimas apstulbino.
„Pirmininkas be reikalo taip reagavo į rinkimų rezultatus. Jis buvo pirmasis mūsų kandidatas, išrinktas į miesto Tarybą, pirmasis Panevėžio skyriaus atstovas, tapęs Seimo nariu. Pirmą kartą susidūrė su nesėkme, ją net neteisinga taip vadinti“, – įvertino A. Petrauskas.
Dėl savivaldos rinkimų rezultatų Panevėžyje „darbiečiams“ pripažino priekaištų neturintys ir partijos vadovai. Pirmininkė Loreta Graužinienė „Sekundei“ teigė, esą „darbiečiai“ Aukštaitijos sostinėje pasirodė neblogai, o jų kandidatas į merus P. Narkevičius antrojo rinkimų turo nepasiekė neva dėl to, kad rinkėjai nenorėjo jo vietoje Seime matyti kito žmogaus.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
