Gėdijosi pavardės
Anoreksijos, bulimijos, depresijos kamuota mokytoja 30-metė
Vilija įsitikinusi: gyvenimas jai būtų kur kas šviesesnis, jei nebūtų
nesantuokinė dukra.
Nesulaukti tėčio, ateinančio pasiimti iš vaikų darželio,
nežinoti, kaip smagu su juo mokytis važiuoti dviračiu, plaukti, žvejoti,
nesušokti išleistuvėse kartu mokyklinio valso, tačiau visada jausti
nepaaiškinamą kaltę ir gėdą, nes išsiilgtas žmogus kažkur visai netoli, tik jam
tavęs nereikia.
Už visa tai moteris iki šiol negali atleisti jos išsižadėjusiam
tėčiui. Vilija pasiryžusi bet kokiais būdais išsaugoti savo šeimą vien dėl to,
kad dar vos penkių mėnesių jos sūnelis nesužinotų, ką reiškia augti tik su mama.
Kad ji – kitokia, Vilija suvokė, kai vaikystėje atgulė į
ligoninę.
„Nustebę nepažįstami vaikai pradėjo klausinėti, kodėl mano
pavardė kitokia nei mamos. Iki tol niekada nebuvau susimąsčiusi, kodėl ji
skiriasi nuo mamos, tėčio, brolio ir sesers. Gal toks klausimas nebuvo kilęs,
nes gyvenome kaime, kur turbūt visiems buvo žinoma mano šeimos istorija“, –
„Sekundei“ pasakojo Vilija.
Mama tąkart lyg tarp kitko dukrai užsiminė, kad jos tėtis ne
tas pats, kaip brolio ir sesers.
„Nuo tada man pasidarė gėda dėl savo pavardės. Gėdijausi
darželyje, slėpiau pavardę mokykloje. Ji man patikti pradėjo tik pačiai
susiruošus tekėti“, – teigė Vilija.
Laiškai nepasiekdavo
Kad Vilija – nesantuokinė dukra, kartkartėmis užsimindavo
sesers ir brolio tėtis. Kad mergaitė – ne jo vaikas, vyras ypač mėgdavo
priminti, kai išgėręs bausdavo ją už neva pridarytas eibes.
„Iki šiol man atrodo, kad visada gaudavau daugiau į kailį nei
brolis ir sesuo. Bet jaučiau, kad senelis, mamos tėtis, mane labiau mylėjo už
juos. Jam turbūt buvo gaila manęs ir pyko ant mamos už jos jaunystės klaidą“, –
svarsto moteris.
Su biologiniu tėvu Vilija pirmą kartą susitiko tik aštuntoje
klasėje. Per pertrauką parbėgusi iš mokyklos namuose rado nepažįstamą vyrą.
Moteris iki šiol saugo tąkart jo atvežtą dovaną – knygą.
„Kai nuvažiavusi pas senelį džiūgaudama puoliau pasakoti apie
tėvą, pamenu, jis liko labai nepatenkintas, barė mamą, netgi nenorėjo, kad
tėčiui rašyčiau laiškus“, – pasakojo Vilija.
Mergaitei buvo keistas toks senelio nepasitenkinimas, tačiau
ilgainiui Vilija suprato, kad seno žmogaus buvo verta paklausyti.
Dukra šūsnimis rašė laiškus tėčiui, nors atsakymų niekada
nesulaukdavo. Dabar Vilija jau žino, kad tie laiškai tėvo taip ir nepasiekdavo.
Artimieji slėpė šeimos gėdą ir mergaitės laiškus sunaikindavo.
Matė meilužę
Kad turi nesantuokinę dukrą, antrąkart tėvas prisiminė po
ketverių metų. Vilija įsitikinusi: tėtis norėjo su ja bendrauti ir būtų tą
daręs, jei ne jo sukurta šeima.
„Jo žmona išsiaiškino, kad vyras kažin kur važinėja, tik
nesuprato, kad aš – ne jos konkurentė meilužė, o neteisėta dukra. Netgi tėvo
telefone suradusi mano numerį, paskambino ir iškoneveikė, kad noriu iš šeimos
paveržti vyrą ir tėvą. Įsivaizduoju, koks ją turėjo ištikti smūgis sužinojus,
kad vyras turi nesantuokinę dukrą“, – pasakojo Vilija.
Tėčio apsilankymus jis pamena kaip trumpus kasdienybės
prašviesėjimus. Pasak moters, studijų draugai taip ir nesuprato, turi ji tėvą ar
ne. Kartą ar porą per metus tėviškų jausmų apimtas vyras užgriūdavo į bendrabutį
su pilnais krepšiais maisto sunkiai galą su galu suduriančiai studentei
Vilijai.
Alino bado dietos
Nors mergina jau buvo įpratusi prie tėvo netikėtų pasirodymų ir
ilgalaikių dingimų, tačiau nesiliovė tikėti, kad jam rūpi.
„Mama jau buvo išsiskyrusi su ją mušdavusiu girtuokliu mano
patėviu, iš valytojos atlyginimo turėjo išlaikyti už mane jaunesnius brolį ir
seserį, o aš turėjau verstis kaip išmanau. Iš namų paramos beveik nebuvo.
Gyvenau iš stipendijos. Dažniausiai jos užtekdavo tik dviem savaitėms. Tėvas
apie tai žinojo, bet iš jo negaudavau nė cento. Ir vis tiek tikėjau, kad aš jam
reikalinga. Buvau naivi ir kvaila“, – prisipažino Vilija.
Moteris svarsto, kad likimas turbūt norėjo ją užgrūdinti
nusviedęs tarp pasiturinčiųjų – nei grupėje, nei bendrabutyje tokių skurdžių,
kaip ji, nebuvo.
„Mane supo mokytojų, medikų, verslininkų vaikai. Netgi iš kaimo
mūsų grupėje mokėsi tik viena mergina. Įsivaizduokit, kaip tarp jų turėjau
jaustis aš, ne tik neturtinga, bet dargi ir neturinti tėvo“, – prisimena
nesantuokinė dukra.
Vilija svarsto, kad ją gniuždęs nevisavertiškumas buvo
priežastis studijų laikais prasidėjusio alinamų dietų maratono. Moteris juokauja
tuomet būtų galėjusi tapti žurnalų viršelių žvaigžde – jos nevalgymo rekordai
nebuvo prastesni, nei tokiais pasiekimais dabar besididžiuojančių dainininkių ir
šokėjų.
„Studijuodama esu net tris savaites ištvėrusi be maisto, vien
vandenį gėriau. Buvau įsitikinusi, kad plonumas nuties kelią į pripažinimą. Ir
tikrai buvo labai gera klausytis nuostabos šūksnių: kokia ji plona. Jei
neištvėrusi alkio ką nors suvalgydavau, kišdavausi pirštus į burną, kad
išvemčiau. Ant smiliaus ir didžiojo piršto netgi matydavosi dantų žymės“, –
pamena Vilija.
Ilgainiui jos organizmas pats nebepriėmė maisto – mergina
išvemdavo viską, ką įstengdavo nuryti.
„Nežinau, kuo būtų pasibaigusios mano dietos, jei ne draugės,
kantriai mane vedžiojusios pas gydytojus ir psichologę. Kalbėdama su ja
supratau, kad pirmiausia norėjau atkreipti ne draugų, o šeimos dėmesį“, – mano
pašnekovė.
Bijojo likti senmerge
Nesantuokinės dukros šešėlis Vilijos nepalieka net sukūrusios
savo šeimą. Prieš porą metų ištekėjusi moteris jau neabejoja, kad jos gyvenimas
tekės ramiai, bet – nuobodžiai, be romantiškų jausmų proveržių, be meilės.
„Jau dabar matau, kad mano sutuoktinis – ne tas išsvajotas
vyras. Tekėjau, kad nelikčiau viena, kad greta nesantuokinės dukros etiketės
nepriklijuotų dar ir senmergės. Sūnus gimė irgi ne iš meilės, o todėl, kad bijau
vienatvės. Bent jau šitam žmogučiui būsiu reikalinga ir vienintelė“, – atvirai
kalbėjo Vilija.
Moteris neabejoja, kad juodu su vyru sujungė ne meilė, o
panašūs likimai. Jos išrinktasis niekada nėra matęs nežinia kur besibastančio
tėvo, neturi už ką padėkoti ir alkoholikei, jo neauginusiai motinai.
„Būtų labai baisu išsiskirti ir palikti sūnų be tėvo. Svajoju,
kaip jie kartu važiuos žvejoti, kaip tėtis sūnų išmokys važiuoti dviračiu,
plaukti, kaip kartu taisys mašiną. Man labai svarbu, kad sūnelis sulauktų tėvo
dėmesio“, – pasakojo Vilija.
Moteris savotiškai didžiuojasi vienintelė sugebėjusi sukurti
tradicinę šeimą: sesuo augina nesantuokinę dukrą, brolis su drauge nesusituokę
turi sūnelį.
Vilija nebepuoselėja vilčių, kad kada nors jos tėvas panorės
susipažinti su anūku. Kad savo biologiniam tėčiui iš tiesų nereikalinga, Vilija
įsitikino neseniai jį sutikusi prekybos centre. Išvydęs dukrą su kūdikiu,
vyriškis spruko šalin. Į Vilijos trumpąja žinute nusiųstą kūdikio nuotrauką
senelis reagavo šalčiau nei svetimas žmogus.
„Žmonės tūkstančius kilometrų nuvažiuoja artimųjų ieškodami, o
aš tėvui nerūpiu, nors esu visai šalia, tame pačiame mieste. Skaudžiausia, kad
jam nereikalinga tik aš. Trys jo santuokiniai vaikai užaugo mylimi, aprūpinti.
Tėvas visada man pabrėždavo jais besididžiuojantis“, – stebisi Vilija.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P.Luko nuotr. Kompensuoja. Bendrų taisyklių,
apibrėžiančių nesantuokinių vaikų išgyvenimus, nėra. Jei mama sugeba mylėti už
du, tėčio trūkumas nėra toks skausmingas.
