Liaudies išmintis byloja, kad blogas kaimynas yra kaip dieglys šone ar votis ant bambos. Ne veltui taip sakoma – šių žodžių teisingumu įsitikino ne viena su kitais po bendru stogu besiglaudžianti šeima.
Maža kuo tame pačiame name gyvenantys žmonės gali nepasidalinti – kiemu, daržu, šuliniu, erdve, tvoromis, langais, dėmesiu ar dar nežinia kuo. Atsakymus į kiekvieną ginčytiną klausimą gali padėti rasti tik kompetentingi specialistai, komisijos, atsakingai žiūrintys į konkrečias situacijas. Ir tai ne visada.
Tokių komisijų išvadoms nesantaikos neišsprendus, kelias, neabejotinai, nuveda į teismus. Ko gero, tik jo sprendimas gali padėti.
Ne kartą į įvairias tarnybas beldėsi, komisijas kvietė ir S. Daukanto gatvėje gyvenančios Alonos M. šeima. Jų galvos skausmas – kitoje namo pusėje įsikūręs Henrikas P.
Nesulaukianti palankaus sprendimo Alona savo nuoskaudas išliejo „Sekundės“ redakcijai.
Šeima nepatenkinta kaimyno pastatyta, bendrasavininkių valdas atskiriančia, daugiau kaip dviejų metrų aukščio tvora, pažeidusia garažo sieną ir nepaliekančia priėjimo prie jų namo dalies sienos ir lango. Moteris tikina, kad savo teritorijoje kaimynas savavališkai lipdo priestatus, ties jų namo dalies pamatais kasa duobes ir atlieka daugiau normaliai gyventi trukdančių veiksmų.
„Ne gana to, jis specialiai šviečia prožektoriais į mūsų langus, gąsdina, daužo sieną, laiko kovinį šunį, o kartą net kryžių po langu pastatė“, – pasakoja S. Daukanto gatvės gyventoja.
Teismų jau būta
Gyventi tokiomis sąlygomis, kaip teigia Alona, nelengva. Todėl šeima pagalbos ir užtarimo ieško įvairiose institucijose, rašo skundus, kviečia komisijas.
Kaimynai jau buvo susitikę ir teismuose. Byla dėl aukštos tvoros – statinio, kaip teigiama, pažeidusio Alonos M. garažo sieną, buvo nagrinėjama Apylinkės teisme ir išspręsta pareiškėjos naudai, iš tvoros statytojo žalai atlyginti priteista 10 tūkstančių litų.
Tačiau sprendimas buvo apskųstas ir Apygardos teismas sprendimą panaikino. Alona tvirtina tęsianti tiesos paieškas – galutinį žodį turės tarti Aukščiausiasis Teismas.
Kitoje namo pusėje gyvenantis Henrikas P. sako taip pat ketinantis kreiptis į teismą. Vyras tikina pats nukentėjęs nuo nuolatinio kaimynės persekiojimo ir prašysiantis teismo jį apginti.
„Mane nuolat stebi, filmuoja, fotografuoja, kviečia įvairius tikrintojus, komisijas. Nebegaliu ramiai gyventi, man pašlijo sveikata“, – skundėsi S. Daukanto gatvės gyventojas.
Jo namo dalis nukentėjo per praėjusių metų spalio mėnesį įsiplieskusį gaisro, tad dabar tenka kai ką atstatyti, remontuoti ir jokių įstatymų esą nepažeidžiantis.
„Per savaitę kaimynės kvietimu pas mane apsilankė bene aštuonios komisijos – buvo iš policijos, Darbo, Mokesčių, Statybos priežiūros inspekcijų, Savivaldybės. Nė viena komisija jokių pažeidimų nerado“, – teigia panevėžietis.
Jis pasakoja, kad jokios grėsmės kaimynams nekelia ir jo septyniolikos metų mišrūnas šuo, kurį tik retkarčiais išleidžiantis į kiemą.
Šuo – pagal taisykles
Miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus inspektorius Kazys Ryliškis, aiškinęs situaciją dėl Henriko P. laikomo šuns, patvirtino, kad pažeidimų nerasta. Šuo laikomas pagal nustatytas taisykles, jis registruotas, skiepytas, dažniausiai būna viduje ir niekam problemų nekelia.
„Neradome ir jokių kitų skunduose nurodytų pažeidimų. Tiesa, kiemas prikrautas įvairių daiktų, tačiau žinant, kad praėjusių metų pabaigoje buvo gaisras ir dabar namas remontuojamas, visai suprantama“, – sako inspektorius.
Kol kas neturi pretenzijų ir policijos pareigūnai. Tačiau dėl kai kurių pareiškimų dar vyksta tyrimas.
Kaip teigia Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Regina Bučinskienė, praėjusiais metais iš šio S. Daukanto gatvės namo gyventojų buvo gautas vienas, o šiemet, dar nesibaigus pirmajam metų mėnesiui, jau keturi pareiškimai iš dėl bendru sklypu besinaudojančių kaimynų.
Baudžiamojo nusižengimo nė vienu atveju nebūta, o dėl civilinių santykių baudžiamoji atsakomybė netaikoma.
Atstato po gaisro
Į S. Daukanto gatvę buvo kviesti ir Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio inspektoriai.
Poskyrio vedėjas Marijonas Dambrauskas nekomentavo situacijos. Jis teigia, kad kol kas ginčai vyksta teisme, jis ir tars lemiamą žodį. Tačiau nelegalios statybos fakto inspektoriai nenustatė.
„Pastatas po gaisro atstatomas ir savininkas turi tam teisę“, – sako vedėjas.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos vyriausiasis specialistas Ričardas Indrašius primena, kad bendraturčiai visus klausimus privalo spręsti bendru susitarimu, jeigu to padaryti nepavyksta, vienas nesutinka, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ginčus galima spręsti teismuose. Yra nustatytos statinių, sklypų normos ir jų būtina laikytis.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
