Prasidėjus pavasariui artėjančių brandos egzaminų baimė užvaldo vis daugiau dvyliktokų. Prie knygų ir užrašų praleidžiamas laikas ilgėja, miegui skirtos valandos trumpėja, tėvų priekaištų dėl tinginiavimo daugėja, raminamųjų ir atmintį gerinančių vaistų saujos didėja. Košmaru virtusi kasdienybė nemažai moksleivių priverčia tiesiogiai ar anonimiškai kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos.
Virto košmaru
Suvokę, kad nuo baigiamųjų egzaminų rezultatų galbūt priklauso ateitis, net anksčiau mėgdavę patinginiauti dvyliktokai stengiasi nepraleisti pamokų, kruopščiai konspektuoja, nevengia atlikti namų darbų, atsakingai ruošiasi kontroliniams darbams. Išsiaiškinę savo žinių spragas, jas užpildo padedami bendramokslių, sudėtingesnės disciplinos mokytojo ar korepetitoriaus.
Tačiau protingai paskirstyti laiką mokymuisi ir poilsiui moka ne visi dvyliktokai. Nemažai tiek vienuolika metų puikiai besimokiusių pirmūnų, tiek vidutinių sugebėjimų mokinių siekia per egzaminus gauti aukščiausią įvertinimą. Todėl nuo rugsėjo 1-osios jų gyvenimas virto košmaru. Be mokytojų rekomenduotų vadovėlių ir konspektų studijavimo, jaunuoliai karštligiškai tuština bibliotekas, kas vakarą lanko kokį nors repetitorių, naktimis atlieka namų darbus. Paskendę skaičių ir raidžių jūroje mokiniai chaosu paverčia tiek vidinį, tiek išorinį pasaulį.
Uostamiesčio psichikos sveikatos specialistai teigia pastaraisiais metais sulaukiantys vis daugiau mokslų krūvio nepakeliančių, savimi nepasitikinčių, su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais konfliktuojančių jaunųjų pacientų.
Bijoti – naudinga
Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojas Olegas Dutovas mano, kad bijoti egzaminų – normalu ir net sveika. Specialistas įsitikinęs, kad tie, kurie pernelyg pasitiki savo jėgomis ir abejingai laukia grėsmingai artėjančios egzaminų sesijos, gerų rezultatų vargu pasieks.
Šiokia tokia baimė, nerimo jausmas priverčia organizmą mobilizuoti jėgas, atkreipti dėmesį į daugiau pastangų reikalaujančias disciplinas, skatina į mokymąsi žiūrėti ne kaip į prievolę, pareigą, kurios norisi kuo greičiau atsikratyti, bet kaip į naudingą ir įdomų procesą.
Tačiau svarbu neperžengti ribos, už kurios atsiranda psichologinių problemų. Įdedantis didžiules pastangas ir mokslams aukojantis visą laisvą laiką, bet dėl nuovargio, miego trūkumo bei nuolatinio streso teigiamų rezultatų nesulaukiantis dvyliktokas pradeda jaustis nevykėliu, savo rankomis, t. y. kvaila galva, griaunančiu savo ateitį.
Tėvai nesupranta
Nors vis daugiau žmonių nesigėdija kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, kai kuriems jaunuoliams lengviau savo nuogąstavimus išsakyti telefonu visiškai nepažįstamam žmogui.
Pernai psichologinę pagalbą telefonu teikiančios tarnybos sulaukė šimtų moksleivių skambučių. Baime ir nerimu dėl artėjančių egzaminų bei jų rezultatų paaugliai dalijosi taip pat dažnai, kaip nuoskaudomis dėl priklausomybės nuo alkoholio, nesėkmingų gyvenimo prasmės paieškų ar išgyventos seksualinės prievartos.
Labiausiai moksleiviams skaudu ne dėl kasdien vis kitokiomis žiniomis apie artėjančius egzaminus, prastais įvertinimais nuotaiką sugadinančių ar krūva namų darbų užverčiančių mokytojų, bet dėl tėvų nesugebėjimo suprasti, kad fizinės ir protinės galimybės yra ribotos. Daugybė klaipėdiečių nesureikšmina iki paryčių pamokas ruošiančio, nemigos kamuojamo, dėl papildomų užsiėmimų nespėjančio normaliai pavalgyti, nuolat prastos nuotaikos būnančio jaunuolio prastėjančios fizinės bei dvasinės sveikatos. Jiems svarbiausia, kad jų vaikas geriausiais pažymiais baigtų mokyklą ir įsigytų paklausią specialybę.
Tokiems tėvams sunku suprasti, kad gabaus moksleivio rezultatai blogėja ne dėl per menkų pastangų, bet dėl psichologiškai nepalankios aplinkos šeimoje.
Svarbu ilsėtis
Kaip bebūtų sunku nuraminti siautėjančią vaizduotę apie baisiuosius egzaminus ir blogiausią vidurkį, gydytojas O. Dutovas nepataria griebtis nervus raminančių vaistų. Saujomis rydamas tabletes moksleivis nesumažins nesėkmės grėsmės, bet atpratins kūną ir protą kovoti su nuolat iškylančiais sunkumais, padidins nepasitikėjimą savimi.
Baimę lengviau įveikti suvokus ją sukėlusias priežastis. Neturi užrašų? Pasiskolink. Per mažai laiko? Atsisakyk papildomų pamokų ir sėdėjimo skaitykloje – geras mokytojas suteikia pakankamai žinių. Nepatinki mokytojui? Išsiaiškink, kodėl. Sunkiai įsimeni informaciją? Ilgiau miegok, dažniau daryk poilsio pertraukėles, reguliariai ir sveikai maitinkis, vartok vitaminų, mėnesį pagerk atmintį gerinančių maisto papildų.
Specialistas mano, kad geriausių rezultatų pasiekia tie, kurie realiai įvertina savo galimybes. Vienuolika metų septynetais ar aštuonetais besimokęs jaunuolis vargu ar valstybinius egzaminus išlaikys geriau už pirmūną, gyvenime neturėjusį mažesnio vidurkio už dešimtuką. Tačiau pasitikėjimas savimi ir įdėtos pastangos padės nuo jo neatsilikti.
“Info.lt”
