Patikslinti 2011 metų ketvirtojo ketvirčio BVP duomenys rodo, kad ekonomikos padėtis praėjusių metų pabaigoje buvo daug geresnė, nei anksčiau manyta. Šių metų pradžios duomenys įkvepia dar labiau – nerimas dėl lėtėjančios Lietuvos ekonomikos ir gresiančio sąstingio buvo perdėtas, mano “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Praėjusių metų pabaigoje itin paspartėjo šalies gyventojų vartojimas – metinis augimas buvo beveik dvigubai greitesnis nei trečiąjį ketvirtį ir siekė 8,1 proc. Šis noro vartoti protrūkis, anot N. Mačiulio, yra šiek tiek netikėtas vertinant tai, kad praėjusių metų vasaros pabaigoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis pradėjo smarkiai kristi ir gruodį buvo panašaus lygio, kaip pasaulinės finansų krizės išvakarėse 2008 metų rudenį.
“Panašu, kad gyventojams iš tiesų kėlė nerimą gausi informacija apie skolų kamuojamą euro zoną ir galimą jos skilimą. Tačiau didėjančios pajamos ir mažėjantis nedarbas, kuris metų pabaigoje jau nebesiekė 14 proc., paskatino namų ūkius po trejų metų pertraukos palepinti save gausesniais pirkinių krepšeliais”, – sako N. Mačiulis.
Optimistiškai nuteikia ir investicijų duomenys – metų pabaigoje metinis jų augimas paspartėjo ir viršijo 10 proc. Prekių ir paslaugų eksporto augimas sulėtėjo, tačiau buvo spartesnis nei importo augimas, todėl grynasis eksportas turėjo teigiamą įtaką BVP augimui.
Pasak N. Mačiulio, pagrindinė lėtesnio ekonomikos augimo priežastis buvo metų pabaigoje įmonių gerokai sumažintos atsargos. Spėdamos, jog paklausa šiais metais bus mažesnė, įmonės mažino gamybos apimtis bei sandėliuose laikomos galutinės ir tarpinės produkcijos atsargas. Dėl to vienintelio Lietuvos sektoriaus – pramonės – sukurta pridėtinė vertė paskutinį ketvirtį buvo mažesnė nei prieš metus.
Kita vertus, nemažėjanti Lietuvos gamintojų produkcijos paklausa lėmė itin spartų pramonės atsigavimą šių metų pradžioje. Sausio mėnesį Lietuvos gamintojai (išskyrus naftos produktų gamybą) pagamino 10,7 proc. daugiau nei prieš metus.
“Dar vieną teigiamą tendenciją galima įžvelgti stebint valstybės finansus – sausio mėnesį centrinės valdžios pajamos viršijo jos išlaidas. Tai itin retas reiškinys Lietuvos ekonomikoje, paskutinį kartą stebėtas beveik prieš ketverius metus”, – sako N. Mačiulis.
Jo teigimu, biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) gerokai viršijo planą ir rodo tebegerėjančią situaciją darbo rinkoje.
Gana netikėtai mažmeninės prekybos augimas sausio mėnesį padidėjo iki 16,4 proc. (gruodžio mėnesį buvo 12,1 proc.). Tai sparčiausias metinis mažmeninės prekybos augimas per beveik ketverius pastaruosius metus.
“Swedbank” vyriausiojo ekonomisto prognozėmis, toliau mažėjantis nedarbas, mažesnė infliacija bei po ilgos pertraukos didėjanti gyventojų reali perkamoji galia turės reikšmingos įtakos teigiamoms vartojimo tendencijoms šiais metais.
Praėjusių metų pabaigoje, stebėdami Europos valstybių problemas ir didėjantį finansų rinkų nepasitikėjimą jomis, ekonomistai suskubo mažinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozes.
“Jei šiemet Europos politikai nenukryps nuo teisingai pasirinkto reformų kelio, Graikija laikysis prisiimtų įsipareigojimų, o pavasarį naujai jų išsirinkta vyriausybė nesiims populistinių ir destruktyvių veiksmų, netrukus galime sulaukti džiugesnio – BVP augimo prognozių didinimo – maratono”, – prognozavo N. Mačiulis.
ELTA
