Prieš rugsėjo pirmąją jaudinasi ne tik būsimų pirmokų, bet ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų tėvai. Nėra visiškai ramūs ir vyresniųjų klasių moksleivių tėvai.
Dėmesio reikia nuolat
Per vasarą vaikai atpranta nuo mokslo metų režimo. Jie ilgiau miega, daugiau laiko skiria draugams, ilgiau pasėdi prie televizoriaus ar kompiuterio, vėliau gula ir vėliau keliasi.
Daug vaikų rugsėjo 1-osios laukia ne todėl, kad norėtų vėl būti kviečiami prie lentos, o dėl to, kad pasiilgo klasės draugų.
Panevėžietė psichologė Ilona Grubinskienė sako, kad nieko keista, jog vaikai nenori pasinerti į mokslo rutiną. Juk atostogos, kad ir kaip įtikinėtume mokslo vaisių saldumu, jiems vis tiek patrauklesnės nei mokykla.
Kaip elgtis ir ką daryti tėvams, kad vaikai laikytųsi drausmės, kaip motyvuoti juos mokytis? Kaip būsimų pirmokų tėvams nuteikti atžalas naujam jų gyvenimo periodui?
Psichologė sako, kad nereikia mokyklos piešti rožinėmis spalvomis. Jeigu vaikas bus nuteiktas, kad ten viskas labai puiku, lengva, paprasta, nuėjęs jis susidurs su kitokia realybe ir nusivils. Reikia paprastais žodžiais papasakoti apie tai, ką jis ten veiks, kodėl tai svarbu, akcentuojant, jog mokykloje laukia daug įdomios veiklos.
Negalima gąsdinti, jog bus nubaustas už vėlavimą, mokytojų neklausymą ar nesimokymą.
„Su vaiku reikia kalbėtis, jį girdėti ir stengtis, kad jis girdėtų jus. Ir tai reikia daryti ne tik prieš mokslo metus, o visą laiką. Juk vaikui mokykloje visus metus nutinka įvairių dalykų, jis patiria įvairių išgyvenimų. Taigi tėvai visada turi būti pasirengę jam padėti spręsti problemas“, – pabrėžė psichologė.
Auksinė taisyklė
Kaip žinoma, vaikams po vasaros atostogų būna sunku rytais keltis į mokyklą. Kad prasidėjus mokslo metams jiems nebūtų dėl to šoko, tėvai baigiantis vasarai vaikus turėtų pratini prie naujo režimo – anksčiau gulti ir anksčiau keltis.
Būsimų pirmokų tėvai kartu su vaiku savaitgaliais galėtų nueiti iki mokyklos, kad vaikas iš anksto susipažintų su maršrutu, mokyklos aplinka, nesvarbu, kad tėveliai jį į mokyklą vedžios ar vežios. Rugsėjo 1-ąją jis jausis drąsiau, jeigu eis žinomu keliu į žinomą vietą.
Būsimi pirmokai turėtų skirti dešinę nuo kairės, mokėti koordinuoti savo judesius – nešokinėti kaip papuola, nelakstyti į visas puses.
„Maži vaikai niekada nebus robotukai, jie bėgios, kad ir kaip mes juos drausminsime. Mūsų pareiga išmokyti juos atsargumo, judėti ir elgtis taip, kad neužsigautų patys ir neužgautų kitų. Vaikui reikia paaiškinti, kodėl jo to prašome. Pasakymas, kad tu nelakstyk, nes taip negalima, neduos naudos. Bet vaikas susimąstys, jeigu pasakysime, kad neatsargiai bėgiodamas jis vėl užsigaus, kaip jau buvo atsitikę“, – kalbėjo psichologė.
Būsimiems pirmokams reikėtų paaiškinti, o vyresniems mokinukams priminti, kad per pamokas negalima kalbėtis, valgyti, plepėti su klasės draugais. Jį reikia mokyti valdyti agresiją: nemušti kito vaiko, jeigu šis kažką pasakė ar padarė, kas nepatiko. Padėti suvokti, kad kitas žmogus gali turėti kitokią nuomonę, kad jam reikia leisti ją pasakyti, o ne stengtis perrėkti, pertraukinėti.
Dažni tėvai galvoja, kad mokytojams svarbiausia vaiko akademiniai gebėjimai. Atlikti tyrimai parodė, kad idealiu mokiniu jie laiko tokį vaiką, kuris turi puikius bendravimo įgūdžius.
Žinoma, labai svarbu, kad į pirmą klasę vaikas ateitų jau pažindamas raides, mokėdamas taisyklingai laikyti rašiklį, karpyti, lipdyti, apsirengti, užsirišti batus, žinotų, kaip elgtis su tėvų duotais kišenpinigiais, mokėtų užrakinti ir atrakinti duris. Žodžiu, turėtų elementarių žinių ir savarankiškumo įgūdžių.
Vaikų darželius lankantys vaikai paprastai yra ganėtinai gerai paruošiami mokyklai. Dažnas ateina jau mokėdamas skaityti, gebėdamas rašyti raides, mokėdamas elgtis kolektyve. Sunkiau mokykloje adaptuotis darželių nelankiusiems vaikams.
Vienas namuose neturi daryti, ką nori
Pasak psichologės, su vaiku reikėtų pasikalbėti apie laukiančius mokslo metus, pasidomėti, ko jis tikisi, ko norėtų. Kai kurie tėvai mano, kad vaikus motyvuos mokytis ir gerai elgtis pažadas nupirkti jų trokštamą daiktą, pavyzdžiui, kompiuterį, dviratį.
I. Grubinskienė sako, kad pažadėti išpildyti vaiko svajonę mainais į gerus pažymius ir elgesį nėra blogai, tačiau ji nemano, kad tai pats efektyviausias motyvacijos būdas.
„Reikia stengtis vaikui suprantamai paaiškinti, kokia nauda jam iš mokslo. Pavyzdžiui, jeigu jam pavyksta sklandžiai paskaityti tekstą, galima jį pagirti ir pasakyti, kad labai šaunu, jog jis dabar pats gali perskaityti ir sužinoti daug įdomių dalykų, jam nebereikia prašyti kitų pagalbos“, – pavyzdį pateikė keturis 3–12 metų vaikus auginanti pašnekovė.
Pasak I. Grubinskienės, labai svarbu su vaiku aptarti, ką jis veiks po pamokų – kokius būrelius lankys, o gal po pamokų pasiliks pailgintos dienos grupėje. Jeigu vaikas po pamokų bus vienas namuose, reikėtų su juo aptarti, ar jis galės atsivesti į namus draugų, kol nėra tėvų.
Tėvai turėtų pasidomėt, kaip vaikui sekėsi mokykloje. Jeigu mato, kad jis nuliūdęs, nekalbus, atsargiai pasiteirauti, kas nutiko.
„Kaip žinoma, vaikai nėra angeliukai. Mokykloje egzistuoja patyčios. Jeigu vaikas nusiminęs, kad draugai su juo negražiai elgiasi, būtina leisti jam suprasti, kad jo problemos labai svarbios ir kad dėl jų jis nėra kaltas“, – pataria psichologė.
Jeigu vaikas mokykloje elgiasi agresyviai, tyčiojasi iš kitų vaikų, tėvams reikėtų susimąstyti, kas negerai šeimoje. Psichologės teigimu, toks vaiko elgesys gali byloti, jog tėvai jam per griežti, vienas su kitu dažnai pykstasi ir nepagarbiai elgiasi.
Jeigu vaikas neklauso mokytojų, mokykloje nuolat krečia šunybes, I. Grubinskienė tėvams pataria jokių būdu nevengti susitikimų su pedagogais, atvirkščiai, kartu ieškoti problemos sprendimo.
Mokyklai – atskiri drabužių komplektai
Daugelis tėvų žino, kiek daug laiko vaikai užgaišta, kol rytais nusprendžia, kuo vilkės. Bepigu tiems, kuriems privalomos uniformos. Kitiems tai tikras galvos skausmas.
I. Grubinskienė iš savo patirties tėvams pataria parinkti kelis komplektus drabužių, kurie būtų skirti tik mokyklai. Ryte vaikui bus lengviau išsirinkti, kuo apsirengti, jis greičiau išsiruoš.
Inga SMALSKIENĖ
