Kreipėsi į prokurorus
Už borto atsidūrę Panevėžio aklieji šaukiasi Generalinės
prokuratūros pagalbos. Neįgalieji įtaria, kad ne vieną dešimtmetį jiems
pragyvenimo šaltiniu buvusi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įmonė
„Regovitus“ galėjo būti dirbtinai sužlugdyta. Aklieji piktinasi, kad informacija
apie sąjungos ir Panevėžio bei Utenos regionų aklųjų centro finansinius reikalus
jiems nepasiekiama, o jo vadovas Aloyzas Vilimas nesileidžia į kalbas su viešumo
reikalaujančiaisiais.
Raštą Generalinei prokuratūrai pasirašė aštuoni centro nariai.
Teisybės ieškantys aklieji tikina, kad juos palaiko dar kelios dešimtys buvusių
„Regovitus“ darbuotojų.
„Centre nėra skaidrumo. „Regovitus“ likviduota liepą, dalis
patalpų parduota, dalis – išnuomota. Mes nežinome, nei kiek už tai gauta, nei
kur tie pinigai. Nė lito nematom. Netgi mirus 40 metų centro nariu buvusiam
žmogui nesuranda pinigų gėlių krepšeliui nupirkti. O apie piniginę paramą centro
nariams nė kalbos nėra“, – „Sekundei“ pasakojo buvusi „Regovitus“ darbuotoja
Danutė Ežerskienė.
Ragino nelaukti pinigų
Akluosius stebina per susirinkimą centro ir įmonės vadovų
pateiktas paaiškinimas, esą pardavus dalį pastatų gautos lėšos panaudotos
darbuotojų atlyginimams išmokėti. Tokie argumentai buvusiems „Regovitus“
darbuotojams neatrodo įtikinami, žinant, kad turintiesiems pirmos grupės negalią
net 80 proc. atlyginimo mokėjo ne įmonė, o valstybė.
Dirbusieji „Regovitus“ spėja, kad įmonė stumta į finansinę
duobę – buvo specialiai gaminama brokuota produkcija.
„Kad nereiktų pirkti kartono, atveždavo iš šiukšlynų
susmirdusias, pelių išmatomis dvokiančias dėžes, jas ardydavo ir iš tokio
kartono vėl rinkdavome pakuotes. Jas siųsdavo konditerijos cechui sausainiams
pakuoti. Ar galėjo tokia „Regovitus“ produkcija tenkinti užsakovus? Suprantama,
kodėl įmonės masiškai pradėjo atsisakinėti mūsų pakuočių. Aš pati dirbau su
kartonu ir viską mačiau. Buvo daroma taip, kad „Regovitus“ neišgyventų“, –
pasakojo D.Ežerskienė.
Maža to, pasak jos, darbuotojams nuolatos buvo daromas
spaudimas savo noru išeiti iš darbo, gąsdinama, kad laukiantieji įmonės
likvidavimo gali likti ir be darbo, ir be pinigų, esą nėra lėšų išeitinėms
kompensacijoms mokėti.
Tokiam spaudimui nepasidavusi daugiau nei keturias dešimtis
metų „Regovitus“ išdirbusi D.Ežerskienė sulaukė, kol jai bus įteiktas atleidimo
lapelis. Kaip tikino moteris, su ja buvo atsiskaityta kaip priklauso – pinigai
išmokėti paskutinę darbo dieną.
Jos kolega J.Butkus numojo ranka į pinigus ir įmonę paliko savo
noru, pasak vyriškio, dėl šventos ramybės.
Išsiaiškinti tikrąsias „Regovitus“ likvidavimo priežastis
aklieji prašė Seimo narių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Iš visų
institucijų sulaukė to paties atsakymo: Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų ir
silpnaregių centras bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga – visuomeninės
organizacijos ir į jų veiklą kištis negali.
Atlyginimų nesužinojo
Neįgalieji mano aklųjų centrui esantys reikalingi tik dėl
skaičiaus sąraše.
Centro vadovą A.Vilimą aklieji kaltina ir bandymu išstumti juos
iš kultūrinės veiklos. Pasak jų, direktorius nepateikęs jokių argumentų iš darbo
atleido saviveiklinio ansamblio „Žilvitis“ vadovę. Paskirtoji į jos vietą
neįgaliesiems atrodo nekompetentinga. Protestuodami prieš kolektyvo vadovės
atleidimą „Žilvičio“ nariai iki šiol repetuoja pas ją namuose ir dalyvauja
miesto renginiuose.
Neįgaliesiems įtarimų kelia ir centro organizuotų kompiuterinio
raštingumo kursų skaidrumas. Esą mokymus vedusiam Panevėžio ir Utenos regionų
aklųjų ir silpnaregių centro ūkio skyriaus vedėjo sūnui pačiam trūko žinių, be
to, kursai organizuoti akliesiems itin nepatogiu laiku.
Neįgalieji įtaria, kad tai, kas daroma Panevėžio ir Utenos
regionų aklųjų centre, vyksta ne be Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos
užnugario. Panevėžiečiai skaičiuoja, kad per aštuoniolika metų, kol jai
vadovauja Osvaldas Petrauskas, Lietuvoje parduota apie 70 sąjungai priklausiusių
objektų.
Į klausimą, kaip panaudojamos sąjungos gaunamos lėšos ir kokius
atlyginimus gauna jos vadovai, panevėžiečiai sulaukė ironija atmiešto rašto.
„Mėgstantiems matematiką“, kaip rašoma atsakyme, nurodyta, kad
sąjungos vadovai prie pagrindinio darbo užmokesčio gauna 200 Lt priedus. Kokio
dydžio atlyginimai, pasak D.Ežerskienės, laiške nutylėta.
Plačiau skaitykite 2009 m. spalio 20 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Kreipėsi į teisėsaugą. Grupelė
Panevėžio aklųjų tikisi, kad Generalinė prokuratūra išsiaiškins „Regovitus“
likvidavimo peripetijas.
