Akys nemato, širdies neskauda – tokiu principu paremta alkoholio kontrolės strategija, kuria siekiama sumažinti alkoholiu prekiaujančių vietų skaičių.
Pagrindiniai alkoholio kontrolės programos 2012–2014 m. siekiai pagrįsti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kurių vienas pagrindinių – mažinti alkoholio prieinamumą. Numatytos priemonės įvardytos abstrakčiai – mažinti prekybos vietų skaičių, riboti pardavimo laiką. Tiek PSO, tiek Europos Sąjungos institucijų pasiūlymai kiekvienoje šalyje interpretuojami laisvai.
Lietuvos pasirinkimas čia – gana nuosaikus: įstatymais ribojamas alkoholio prekybos vietų skaičius, tačiau kartu paliekamos spragos nepaisyti draudimų. Šalys, kuriose alkoholio suvartojama mažiausiai, akcentuoja, jog mažesnis prekybos vietų skaičius mažina ir alkoholizmo mastą. Tačiau tas pasiekiama tik griežtomis priemonėmis.
Savivaldybių laisvė
Dar 1998 m. patvirtintoje strategijoje dėl alkoholizmo mažinimo buvo numatyta per 15 metų alkoholio suvartojimą sumažinti ketvirtadaliu. Skambaus iššūkio įgyvendinti nepavyko, o kartu su juo subliūško ir valdžios atstovų bei valdininkų optimizmas kuriant tolesnius planus.
Prekybos alkoholiu ribojimo šalininkai argumentuoja, kad alkoholiniais gėrimais turėtų būti prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse. Tačiau šioje situacijoje itin didelė laisvė suteikiama savivaldybėms, kurios nėra linkusios mažinti prekybos taškų skaičiaus – kasmet išduodamų licencijų prekybai alkoholiu nemažėja. Pavyzdžiui, praėjusiais metais visoje Lietuvoje buvo išduotos 802 naujos licencijos, metais prieš tai – 756.
Prie šio rodiklio augimo prisidėjo ir draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais kioskuose. Šių savininkai pasinaudojo kita galimybe – dalis jų tapo paviljonais, kuriuose lengvais (iki 8,5 proc.) alkoholiniais gėrimais prekiauti galima. Vilniaus savivaldybės duomenimis, iš 115 mieste veikusių kioskų jau 60 nuo šių metų pradžios tapo paviljonais. Iš jų – ir 5 „R-Kiosk“ prekyvietės. Šiuos paviljonus valdanti „Lietuvos spauda“ neslepia planų ir kitose prekybos vietose pradėti pardavinėti alkoholį.
Pirmūnų ginklai
2012–2014 m. alkoholio ir tabako kontrolės programoje konkretūs tikslai nėra įvardijami, apsiribojama tik planais „mažinti alkoholizmą“ bei „informuoti apie alkoholio žalą“. Per trejus metus įvairioms prevencinėms programoms, statistinei medžiagai rinkti numatyta skirti 900 mln. litų. Kadangi nėra aiškių tikslų (pavyzdžiui, kiek turi sumažėti alkoholio vartojimas), bus sunku įvertinti, ar efektyviai išleisti 900 mln. litų.
Europos šalių statistika byloja, kad, esant liberaliai alkoholio kontrolės politikai, vartojimas būna didesnis. Remiantis 2009 m. „Eurostat“ duomenimis, mažiausiai alkoholio suvartojo Turkija (vienam vyresniam nei 15 m. gyventojui teko 1,4 litro gryno alkoholio), Malta (5,3 litro), Norvegija (6,8 litro) bei Švedija (6,9 litro). ES vidurkis siekė 10,8 litro, tuo metu Lietuvos rodiklis – 12,5 litro.
Turkijos šioje situacijoje nereikėtų vertinti – tai musulmoniškas kraštas, susiduriantis su plačiais nelegalaus alkoholio mastais. Tačiau likusių trijų statistikos pirmūnių patirtis verta dėmesio. Visų pirma, Skandinavijos atstovės – čia alkoholio prekybą smarkiai kontroliuoja valdžia. Pavyzdžiui, Norvegijoje stipresni nei 22 proc. alkoholiniai gėrimai pardavinėjami tik valstybės kontroliuojamose specializuotose alkoholio parduotuvėse vyresniems nei 20 m. asmenims. Švedijoje stipresni nei 5 proc. gėrimai pardavinėjami valstybės kontroliuojamuose prekybos taškuose. Taip pat alkoholio prekyba kontroliuojama ir Suomijoje.
Lietuvos savivaldybėms perduota teisė spręsti dėl prekybos taškų neatspindi visuotinai deklaruojamo tikslo mažinti suvartojamo alkoholio kiekį. Viena išeičių – perimti alkoholio prekybą valstybės žinion. Taip būtų galima kontroliuoti licencijų skaičių. Verta paminėti ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje yra išduota 18 550 licencijų prekiauti alkoholiu, tuo metu Švedijoje stipriaisiais alkoholiniais gėrimais prekiaujama vidutiniškai 400 taškų, Suomijoje – 200 parduotuvių.
Maltoje daugiau nei dešimtmetį pastebimas nežymus suvartojamo alkoholio kiekio didėjimas. To priežastis – gana mažos gėrimų kainos. Turistų ir studentų gausiame krašte diskutuojama, kad pristabdyti augančius rodiklius būtų galima numatant minimalias alkoholio kainas.
