Miesto ir rajono savivaldybėms suskaičiavus nesimokančius 7–16 metų vaikus paaiškėjo, kad 9 vaikai dingę be žinios. Jų buvo ieškota su policijos ir kitų institucijų pagalba, tačiau nepavyko sužinoti, kur jie galėtų būti.
Neaptiko jokių pėdsakų
Panevėžio mieste šiais mokslo metais nesimoko 387 minėto amžiaus vaikai. Vyresniems kaip 16 metų jaunuoliams mokytis nėra privalu, todėl jie į apskaitą neįtraukti.
Pasak miesto Švietimo skyriaus vyriausiosios ugdymo įstaigų specialistės Audronės Bagdanskienės, jokios informacijos jiems nepavyko surinkti apie 6 vaikus. Išskyrus vieną romų tautybės vaiką, kuris, pasak jo tėvų, nesimoko dėl gyvenamosios vietos keitimo, kiti yra išvykę gyventi su tėvais į užsienį.
Specialistės teigimu, pasitaikė atvejų, kai vaikai iš tikrųjų gyvena su tėvais kitame Lietuvos mieste, o jų gyvenamoji vietą deklaruota Panevėžyje pas senelius ar kitus giminaičius. Pastarieji labai nustebdavo ir reikšdavo pretenzijas valdininkams ir jiems talkinantiems pareigūnams, kad šie juos trukdo.
„Mes labai prašome tėvų pranešti miesto Švietimo skyriui, mokyklai apie pasikeitusią vaiko gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai išvykdami tėvai deklaruoja tikrąjį adresą, kuriuo jie gyvena, mes mokinio neieškosime. Džiugu, kad yra rūpestingų tėvų ir jie apie gyvenamosios vietos keitimą informuoja iš anksto“,– sakė A. Bagdanskienė.
Ieškoma visais įmanomais būdais
Panevėžio rajone šiais mokslo metais nesimokė 194 vaikai (2011 m. – 190 vaikų). Dauguma vaikų yra su tėvais emigravę į užsienį. Iš 194 vaikų be pateisinamos priežasties nesimoko 1 romų tautybės mergaitė. Dar 3 vaikų buvimo vieta nežinoma.
Panevėžio rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Diana Žukauskienė sakė, kad duomenų apie šių vaikų likimą neturėta ir ankstesniais metais.
Vadinamųjų be žinios dingusių mokinių ieškoma visais įmanomais būdais: seniūnijų socialiniai darbuotojai lankosi adresu, kuriuo buvo deklaruota jų gyvenamoji vieta, apklausia kaimynus. Minėtų vaikų pėdsakus bandoma atsekti tikrinant socialinės paramos gavėjų duomenų, prisirašiusių prie šeimos gydytojų gyventojų ir kitas duomenų bazes.
„Veikiausiai tėvai tuos tris vaikus, kurių nerandame, yra seniai išsivežę į užsienį. Jie net nebuvo lankę ikimokyklinių įstaigų“,– kalbėjo specialistė.
Savivaldybės duomenis apie nesimokančius vaikus perduoda nesimokančių ir mokyklos nelankančių mokinių informacinei sistemai (NEMIS).
Ši sistema yra suderinta su „Sodros“, socialinės paramos informacinėmis sistemomis, taip pat privalomojo sveikatos draudimo informacine sistema SVEIDRA, kuri teikia informaciją apie prisirašymą prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, joje galima patikrinti, kada asmuo paskutinį kartą lankėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Inga SMALSKIENĖ
