Prieš kelias savaites internete pasirodžiusi filmuota medžiaga, kaip du nepilnamečiai muša bendraamžį ir iš jo tyčiojasi, sukėlė diskusijas, ar vaikai saugūs ne tik savo aplinkoje, bet ir internetinėje erdvėje. Socialiniuose tinkluose plintančios patyčios, propaguojamas smurtas ir seksualumas bei kita vaikams žalinga informacija verčia sunerimti.
Nors tėvai vis labiau domisi, ką jų atžalos veikia internete, ne visada žino, kaip gali apsaugoti juos nuo žalingos informacijos. U. Mikaliūno nuotr.
Nevaikiška informacija prieinama visiems
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad tėvai vis labiau domisi, ką jų atžalos veikia internete, tačiau ne visada žino, kaip apsisaugoti patiems ir apsaugoti savo vaikus, nes jie pažeidžiamiausi.
„Vaikų linijos“ psichologė Ivona Suchodolska pažymi, kad Lietuvos vaikai internete labai atviri ir nevengia socialiniuose tinkluose atskleisti apie save daug informacijos. Mūsų šalies nepilnamečiai, palyginti su kitų Europos Sąjungos valstybių, internete dažniausiai įsitraukia į gana pavojingą veiklą: gauna arba siunčia seksualinio ar smurtinio pobūdžio informaciją, virtualioje erdvėje bendrauja su nepažįstamais asmenimis, paskui su jais iš tiesų susitinka.
„Lietuvos vaikai internete elgiasi gana rizikingai, ir tai yra tarsi šauktukas suaugusiesiems. Vis dažniau kreipiamasi į „Vaikų liniją“, tad mums aišku, kad grėsmių internete daugėja. Vaikai pasakoja, kad į socialinius tinklus keliamos jų ne visada tinkamos nuotraukos. Kai kurie suaugusieji, apsimetę bendraamžiais, siekia nepilnamečiais manipuliuoti ir seksualiai juos išnaudoti, gauti pornografinio pobūdžio nuotraukų ar susitikti“, – „Sekundei“ tvirtino psichologė.
Taip pat labai reali grėsmė, kad iš vaikų gali būti išviliojami asmens duomenys arba sukuriamas profilis, siekiant apsimesti kitu žmogumi ir skleidžiant klaidingą informaciją. Ir žinoma, pastaruoju metu itin plintantis naujas fenomenas – sekstingas ir patyčios. T. y. kai į internetinę erdvę, ypač socialinius tinklus, įkeliamos seksualizuoto pobūdžio žinutės ar nuotraukos.
Pusnuoges erotiškomis pozomis save dažniausiai fotografuoja merginos ir šiomis nuotraukomis dalijasi su visais draugais ir net menkai pažįstamais asmenimis. Vadinamųjų asmenukių mada įgauna vis didesnį pagreitį.
„Tokios nuotraukos viešojoje erdvėje gali būti platinamos jose pavaizduotiems vaikams to net nežinant. Pavyzdžiui, pavogus telefoną ar tada, kai vaikinas, gavęs iš draugės intymių nuotraukų, jas išplatina viešai. Tačiau dažniausiai tai daroma sąmoningai, spontaniškai, net nesusimąstant apie pasekmes“, – kalbėjo I. Suchodolska.
Tapo gyvenimo dalimi
Seksualizuoto pobūdžio nuotraukos susijusios ir su patyčiomis. Tokio turinio informacija internete yra aptarinėjama, o nufotografuotas žmogus įžeidinėjamas, šmeižiamas, apkalbamas. Socialiniuose tinkluose plinta ir smurtiniai filmuoti vaizdai – nepilnamečiai smurtauja prieš bendraamžius ar mažesnius, prieš gyvūnus.
Psichologės teigimu, būtina reaguoti į tokias patyčias. Tyrimai rodo, kad daugiau kaip 80 proc. mokinių, kurie tyčiojasi internetinėje erdvėje, tą daro ir realiame gyvenime.
„Nuo realių patyčių internetinės skiriasi tuo, kad jos vyksta 24 valandas per parą. Jeigu realiame gyvenime patyčios vyksta klasėje, vaikas bent namuose gali jaustis saugus, o internetinės patyčios yra nuolatinės. Užtenka vienos nuotraukos ar komentaro, ir jį pamato šimtai ar net tūkstančiai interneto vartotojų. Pasekmės gali būti labai skaudžios“, – teigė I. Suchodolska.
Į internetines patyčias reikia reaguoti nedelsiant ir sistemingai. Nors kai kam gali atrodyti, kad internetinėje erdvėje parašytas netinkamas komentaras ar nuotrauka – nieko tokio, tai yra toks pat netinkamas elgesys, tik jis randa dar vieną kanalą pasireikšti.
Suaugusieji turi domėtis naujausiomis technologijomis ir ką jų vaikai veikia internete. Ir žinoti pagrindinius dalykus, kaip galima apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos. Vis dar pasitaiko tėvų, kurie nežino, kas yra „Facebook“ siena, ir paklausti, kaip būtų galima ištrinti neigiamą informaciją, atsako, kad būtina nuplauti sieną vandeniu.
„Suaugusieji turi pirmiausia suprasti, kad virtualus pasaulis yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, todėl turi nuolat domėtis, kaip kovoti su internetinėje erdvėje kylančiomis grėsmėmis. Į virtualaus pasaulio problemas negalima nereaguoti ar jų ignoruoti“, – pažymi I. Suchodolska.
Nukenčia daugiausia vaikai
Naujausi tyrimai rodo, kad vis daugiau suaugusiųjų domisi, ką jų vaikai veikia internete. Tačiau praėjusių metų pabaigoje vykęs saugaus interneto tyrimas atskleidė, kad vaikų ir suaugusiųjų supratimas apie saugumą internete ir gebėjimas atpažinti slypinčias grėsmes gerokai skiriasi.
Kaip teigė Saugaus interneto centro koordinatorė Natalija Ignatova, tokiuose tyrimuose paprastai dalyvaudavo tik suaugusieji, turintys vaikų, tačiau praėjusiais metais buvo apklausiami ir paaugliai: iš viso 843 suaugusieji, turintys 5 – 18 metų vaikų, bei 806 paaugliai ir jaunimo atstovai (14–18 metų).
Suaugusieji kaip dažniausias grėsmes jaunuoliams internete įvardijo neteisėtą ir žalingą informaciją (71 proc.) ir seksualinio pobūdžio pokalbius (54 proc.). Paauglių nuomone, tai – priekabiavimas ir patyčios (36 proc.) ir neteisėta, žalinga informacija (38 proc.).
„Abi respondentų amžiaus grupės sutaria, kad internete neteisėto, žalingo pobūdžio informacija yra lengvai prieinama, matoma ir su ja susiduriama kone kasdien. Tačiau vaikai mato 20 proc. mažiau grėsmių, nors tas pats tyrimas atskleidžia, kad būtent jie dažniau susiduria su galimomis grėsmėmis“, – tvirtino N. Ignatova.
Dažniausi saugumo pažeidimai, suaugusiųjų ir jaunuolių nuomone, – kompiuterių virusai (69 ir 79 proc.) bei nepageidaujami elektroniniai laiškai (53 ir 57 proc.). Bet suaugusieji beveik 6 kartus rečiau nei vaikai nukenčia dėl įsilaužimų į kompiuterį (5 ir 34 proc.), beveik 5 kartus rečiau susiduria su neteisėtu ir žalingu turiniu internete (5 ir 28 proc.) ir beveik 4 kartus rečiau – su duomenų išviliojimu (10 ir 37 proc.). Be to, nemažai jaunuolių nukenčia dėl informacijos ir paskyros duomenų klastojimo socialiniuose tinkluose (17 proc.) ir amžiaus ribojimo pažeidimų (13 proc.).
„Tyrimų duomenimis, net 77 proc. suaugusiųjų teigė, kad domisi savo vaikų veikla internete – tai yra net 9 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Tai rodo, kad vis daugiau suaugusiųjų domisi virtualia erdve. Tačiau patys vaikai mano, kad tik 11 proc. tėvų tai daro dažnai. Paauglių nuomone, didesnė dalis tėvų retai domisi savo vaikų veikla internete (54 proc.) arba išvis nesidomi (35 proc.). Įdomu, kad kuo vyresni respondentai, tuo mažiau yra girdėję apie patyčias internete“, – kalbėjo N. Ignatova.
Trūksta bendravimo
- Tyrimų duomenimis, Lietuvos vaikai ir jaunimas pasitiki savo įgūdžiais saugiai naudotis internetu ir gerai juos vertina – jų saugaus interneto naudojimo įgūdžių vertinimas lenkia ES vidurkį.
- 83 proc. jaunuolių teigia žinantys, kaip saugiai naudotis internetu, nors tik 11 proc. jų nėra susidūrę su pažeidimais.
- Dauguma tėvų taip pat supranta apie galimus pavojus ir domisi vaikų veikla internete, bet ne visi turi pakankamai informacijos ir žinių, kaip apsisaugoti patiems ir mokyti vaikus saugaus naudojimosi internetu.
- Bet, palyginti su 2012 m., tėvai, siekdami užtikrinti saugų vaikų naršymą internete, ėmė dažniau riboti savo atžalų galimybes naudotis internetu, tikrinti, kokiose svetainėse lankomasi, stebėti, kai vaikai naršo internete, naudotis turinio filtravimo įrankiais ar nustatė saugaus naudojimosi internetu taisykles.
- Tačiau tėvų, besikalbančių su vaikais apie interneto poveikį, elgesį internete bei žalingą turinį, sumažėjo nuo 44 iki 37 proc.
- „Daugelis pažengusių interneto naudotojų pripažįsta, kad draudimai iš dalies gali padėti apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos internete, bet itin svarbu su jais kalbėtis apie grėsmes, mokyti, kaip tinkamai elgtis internete, savarankiškai įveikti iššūkius. Skirtumas tarp kartų didėja ir jį įveikti galima tik daugiau bendraujant su vaikais“, – teigė N. Ignatova.
Lina DRANSEIKAITĖ
