Parlamentarai vėl aiškinsis, ar Darbo partijos byla – ne politinė. Tačiau po tiek kartų įvairiose institucijose svarstyto Viktoro Uspaskicho neliečiamybės klausimo galima užtikrintai teigti: tai labiausiai politizuota byla nepriklausomos Lietuvos istorijoje. O jos baigtis bet kuriuo atveju turės didžiulį poveikį politikai.
Seimo rinkimai ir nauji parlamentarų pažymėjimai tapo dar vienu pretekstu užtęsti Darbo partijos bylą. Generaliniam prokurorui vėl teko kreiptis į Seimą su prašymu leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti dėl sukčiavimo teisiamų Darbo partijos pirmininko V. Uspaskicho, Seimo vicepirmininko Vytauto Gapšio ir „darbietės“ Vitalijos Vonžutaitės laisvę.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, pristatydamas Seimui šį prašymą, pabrėžė, kad pats Seimas, taip pat Europos Parlamentas bei Vyriausioji rinkimų komisija jau ne kartą panaikino teisinę neliečiamybę nurodytiems įtariamiesiems. „V. Uspaskicho teisinės neliečiamybės klausimas buvo sprendžiamas šešis kartus, kaltinamojo V. Gapšio – du kartus, kaltinamosios V. Vonžutaitės – vieną kartą. Visais minėtais atvejais kompetentingos institucijos davė sutikimus minėtus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – Seime teigė D. Raulušaitis.
Nors konservatorių atstovai bandė siūlyti, kad neliečiamybė įtariamiems Darbo partijos nariams būtų panaikinta iš karto, be jokių ilgų procedūrų, naujoji koalicija nesileido į tokias kalbas. Seimo nutarimu buvo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, kuri iki gruodžio 21 d. turės pateikti išvadą, ar galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris įtariamuosius Darbo partijos narius. Komisijos pirmininkas, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Andrius Mazuronis, kalbėdamas su IQ, išreiškė viltį, kad komisija savo darbą užbaigs bent savaite anksčiau nei numatyta.
Kada byla tampa politine?
Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas gali sukelti nemažai sudėtingų interpretacijų. Vertinant procedūriškai, Seimo komisija turėtų išsiaiškinti, ar siekiai suvaržyti Seimo narių laisvę nėra politiškai motyvuoti. Būtent tokia yra Seimo narių teisinės neliečiamybės statuso prasmė: kad Seimo nariai būtų laisvi vykdydami savo politinę veiklą ir nebijotų politinio susidorojimo. Tačiau abejonės, ar Darbo partijos byla nėra politinė, regis, vis labiau skverbiasi į kai kurių koalicijos politikų sąmonę.
Žvelgiant į laikinosios komisijos sudėtį nesunku nuspėti, kad ji gali jausti simpatijas Darbo partijos nariams. Iš 13 komisijos narių, kuriai vadovaus „tvarkietis“ A. Mazuronis (jo pavaduotoju bus „darbietis“ Artūras Paulauskas), 8 priklauso valdančiajai daugumai. „Drąsos kelio“ atstovas Jonas Varkala šioje situacijoje taip pat gali būti laikomas Darbo partijos „gynėju“, nes panašus balsavimas dėl neliečiamybės atėmimo laukia ir Neringos Venckienės.
Paklaustas, ar gali būti kokių nors naujų argumentų, dėl ko sprendimas būtų kitoks, nei visų ligšiolinių institucijų, kurios nuspręsdavo atimti įtariamųjų politikų neliečiamybę, laikinosios komisijos pirmininkas A. Mazuronis nebuvo užtikrintas. „Dar reikia išklausyti pačių politikų. Jei nebus jokių naujų argumentų ar aplinkybių, tuomet ir sprendimas gali būti toks pats. Tačiau jei bus kažkokių naujų aplinkybių, svarstysime ir jas“, – aiškino A. Mazuronis.
Tačiau jis negalėjo pateikti kokių nors kriterijų, pagal kuriuos byla galėtų būti laikoma „politine“: „Nėra kažkokių kriterijų, išrašytų ant popieriaus, nėra normų ar taisyklių, leidžiančių atskirti, ar byla yra politinė, ar ne. Tam ir sudaroma Seimo komisija, kad Seimo nariai pagal savo suvokimą, pagal pateiktą aplinkybių ir argumentaciją visumą spręstų, ar byloje yra kokių nors politinių elementų.“
Nuo V. Uspaskicho prie D. Valio
Vis dėlto ne nuo komisijos, o nuo viso Seimo balsavimo priklausys, ar Darbo partijos byla bus pripažinta „politine“ ir bus užkirstas kelias patraukti baudžiamojon atsakomybėn įtariamuosius politikus. Seimo patirtis rodo, kad ne visuomet atsižvelgiama net ir į tyrimą atlikusių komisijų išvadas. 2011 m. Seimo sudaryta laikinoji komisija siūlė naikinti Evaldo Lementausko teisinę neliečiamybę, tačiau balsuojant dėl šių išvadų Seimo plenariniame posėdyje nebuvo surinkta daugumos balsų – pritrūko trijų. Tąkart buvo teisinamasi, kad Seimo nariams pritrūko aktyvumo ir atsakomybės.
Už Seimo nario imuniteto panaikinimą turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų. Balsuojant dėl Darbo partijos atstovų taip pat gali būti visokių „nepalankių“ aplinkybių – pritrūks posėdyje dalyvaujančių narių arba atsiras daug susilaikiusiųjų.
Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas, kiekviena proga aiškindamas, kaip Generalinė prokuratūra vykdo politinius užsakymus, neseniai sulaukė ir greičiausiai jo ausiai malonių žinių. Seime pasklido klausimas, ar nevertėtų apkaltos surengti pačiam generaliniam prokurorui. Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris šią savaitę kreipėsi į Seimą siūlydamas sudaryti komisiją ir nuspręsti, ar rengti apkaltą generaliniam prokurorui Dariui Valiui.
Jau senokai su generaliniu prokuroru konfliktuojantis jo pavaldinys teigia, kad D. Valys neteisėtai naudoja valstybės lėšas, netinkamai organizuoja prokuratūros darbą, o asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau už visuomenės interesus. Visa tai, anot K. Vagnerio, sudaro prielaidų teigti, kad D. Valys sulaužė duotą priesaiką. Tačiau šiuo metu dėl paties K. Vagnerio veiksmų Generalinėje prokuratūroje vyksta tarnybinis patikrinimas, tad greičiausiai tai tėra vidinių institucinių konfliktų atspindys. Generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria šalies prezidentas, tad be prezidentės teikimo Seimas negali atleisti generalinio prokuroro. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas spręs, ar siūlyti Seimui sudaryti specialiąją komisiją dėl kaltinimų generaliniam prokurorui pažeidus priesaiką.
