Aptarė nusikalstamumą
Nusikalstantys nepilnamečiai pastaruoju metu ne naujiena.
Žiniasklaidos priemonės kone kasdien trimituoja apie patyčias mokykloje,
nepilnamečių agresiją bendraamžių atžvilgiu, praneša apie pasikėsinimus
nugvelbti svetimą turtą. Prokurorų, tyrėjų darbas kasdien prasideda sukant
galvas, kaip sutramdyti nepilnamečių išpuolius iš karto nesiunčiant jų už grotų.
Praėjusią savaitę du vienuoliktokai – septyniolikmetis K.L. ir
aštuoniolikmetis L.A., praėjusį rudenį sumušę už juos jaunesnį dešimtoką A.L.,
sužinojo apie jų laukiantį teismo posėdį, kuriame gali tikėtis baudžiamosios
atsakomybės. Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Sigita Bieliauskaitė
atidavė nagrinėti Apylinkės teismui baudžiamąją bylą dėl viešosios tvarkos
pažeidimo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai lapkričio 3 d.
Naujamiesčio vidurinėje mokykloje per pertrauką vienuoliktos klasės mokiniai
praeidami pro šalį sudavė kumščiu į pilvą dešimtokui, sėdėjusiam ant palangės,
vėliau trenkė tam pačiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į veidą
ir vieną – į pilvą.
Praėjusį mėnesį bausmės – elgesio apribojimo ir namų arešto 12
mėnesių – sulaukė vienos Panevėžio rajono vidurinės mokyklos šešiolikmetis
moksleivis, anglų kalbos kabinete trukdęs mokytojai vesti pamoką ir grasinęs
bendraklasiui. Agresyviai nusiteikęs jaunuolis pamokos metu necenzūriniais
žodžiais plūdo, o vėliau koridoriuje du kartus kumščiu trenkė metais jaunesniam
bendraklasiui į veidą.
Siekdami užkirsti kelią panašių incidentų protrūkiui,
penktadienį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Panevėžio
apygardos prokuratūros darbuotojai aptarė praėjusių penkerių metų Panevėžio
apygardos nepilnamečių nusikalstamumo būklę, vaikų teisių gynimo situaciją, 2010
metų veiklos kryptis, diskutavo, kokias bausmes reiktų skirti nepilnamečiams,
kad šios būtų efektyvios.
Prokurorai kartu su ikiteisminio tyrimo tyrėjais ir
specialistais aptarė nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos
ypatybes, kaip atliekamas nepilnamečių baudžiamųjų bylų ikiteisminis tyrimas, ar
paisoma įstatymų numatytų aplinkybių dėl su nepilnamečiais susijusios teismui
perduodamos medžiagos ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų, vaiko minimalios
ir vidutinės priežiūros įstatymo įgyvendinimo praktinę veiklą ir problemas.
Reikia realių bausmių
„Svarbiausia susikoncentruoti ties nepilnamečių bausmių skyrimo
ir vykdymo tvarka, kad bausmės būtų vykdomos kryptingai. Daugiausia dėmesio
reiktų skirti įstatymams ir auklėjamosioms priemonėms, kad jos taptų kuo
veiksmingesnės, siekiant stabdyti paauglių nusikalstamumą. Reiktų siekti, kad
kartą nusikaltusiems paaugliams būtų sutrukdyta priprasti prie nusikalstamo
elgesio“, – kalbėjo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas
Valdemaras Mociškis.
Anot pavaduotojo, svarbiausia, kad nusikaltusiam nepilnamečiui
pagal jo padarytos veikos pavojingumą būtų paskirta individualizuota poveikio
priemonė, galinti jį sustabdyti panorėjus dar kartą nusikalsti.
Nepilnamečiams tampant vis išradingesniems, sumanesniems,
darosi vis sunkiau išnarplioti nusikalstamas veikas, todėl, anot teisėsaugos
atstovų, būtinas prokurorų, tyrėjų, nepilnamečių reikalų specialistų, pataisos
inspekcijos pareigūnų, teismų glaudus bendradarbiavimas. „Tam, kad būtų
įprasminta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis ir pasiektas
teigiamas rezultatus, ypač svarbus visų tarnybų ir institucijų veiklos
koordinavimas“, – teigė susitikimo iniciatorius, nepilnamečių justicijos srityje
besispecializuojantis Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Ignas
Raila.
Nereikia nuolaidžiauti ir stengtis nusikaltusių nepilnamečių
bylas kuo greičiau atiduoti teismui, sako prokuroras. I.Railos įsitikinimu,
nepilnamečiams reikia nustatyti tokias priemones, kad jie suabejotų, ar ne
geriau dienas leisti pataisos namuose nei būti kiekviename žingsnyje stebimiems
teisėsaugos pareigūnų. „Galima sakyti, kad nepilnamečiams dabar skiriamos labai
švelnios bausmės, ypač tiems, kurie nusikalsta pirmą kartą. Geriau skirti ne
vieną nuobaudą, o dvi ar tris, kaip retai pastaruoju metu būna, tačiau vėliau
nesigailėti. Jei galima konkrečiu atveju, patariu skirti ir laisvės apribojimą,
ir privalomą mokymąsi, ir pataisos inspektorių priežiūrą“, – sako I.Raila.
Pristatęs praėjusių penkerių metų nepilnamečių nusikalstamų
veikų statistiką, prokuroras pabrėžė, kad nusikalstančių nepilnamečių mažėja,
tačiau per daug džiaugtis tuo negalima.
I.Raila pateikė nemažai pavyzdžių, kodėl nepilnamečiams
skiriamos auklėjamosios priemonės yra visai neefektyvios. Kaip, anot prokuroro,
auklėjamosios priemonės gali būti veiksmingos, jei tėvų globon atiduoti
nusikaltę vaikai ir toliau elgiasi kaip nori, nelanko pamokų, o paklausti
gimdytojai tesugeba atsakyti, kad jų atžala lyg ir išėjo į mokyklą. „Jei
nepilnametis nusikalsta, reikia skirti daugiau realių bausmių, o ne auklėjamojo
poveikio priemonių“, – griežtai sako prokuroras.
I.Railos nuomone, jei nusikaltusiam nepilnamečiui skiriama
bausmė lankyti pamokas, pataisos inspektoriai turėtų bendradarbiauti su mokyklų
vadovybe, domėtis, kaip nepilnametis elgiasi tiek viešoje vietoje, tiek namuose.
Jis atskleidė, kad praktika rodo, jog nubaustas nepilnametis laisvai gali
nelankyti pamokų tris ir daugiau mėnesių, kol pataisos inspekcijos darbuotojai
imasi atitinkamų priemonių.
Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 1 d.
„Sekundėje“.
Vaida REPOVIENĖ
Nuotr. Griežtins. Jaunųjų nusikaltėlių
neveikiančias auklėjamąsias priemones prokurorai linkę keisti griežtesnėmis
bausmėmis.
