Dviem paskutiniams šios kadencijos Seimo darbo mėnesiams numatyta kone 600 įstatymo projektų. Tačiau kartą per savaitę posėdžiausiantys parlamentarai nenusiteikę pildyti visų ministrų kabineto ar kolegų pasiūlymų.
Seimo valdyba patvirtino, kad rugsėjo 10 d. paskutinę sesiją pradėsiantis Seimas į plenarinius posėdžius rinksis kartą per savaitę, komitetų posėdžiai taip pat vyks kartą per savaitę. Nors parlamentarai dirbs trumpiau, numatyta ir ankstesnė nuostata – kas ketvirtą savaitę plenariniai posėdžiai nerengiami. Tad lieka daugiausia 7 plenariniai posėdžiai ir beveik 600 įstatymo projektų ir juos lydinčių dokumentų.
Rečiau į Seimo posėdžių salę buvo nusprendęs rinktis ir praėjusios kadencijos – 2004–2008 m. – Seimas. Tiek praėjusį kartą, tiek šįkart parlamentarai aiškina, kad laiko diskusijoms, projektų analizei ir pataisoms – per mažai, kad siūlomi įstatymai būtų priimti dar senosios kadencijos Seimo. Esą rinkimams besiruošiantys dabartiniai Seimo nariai nesugebėtų dirbti sparčiau ir susirinkti į posėdžius dukart per savaitę. Tad iš pateiktų projektų bus svarstomi tik patys svarbiausi.
Vyriausybės norai
Ministrų kabinetas Seimui pateikė daugiau nei aštuoniasdešimt įstatymų projektų bei juos lydinčių teisės aktų. Tačiau tuo, kad kadenciją baigiantis Seimas sugebės apsvarstyti ir priimti visus numatytus projektus, abejoja ir pats ministras pirmininkas Andrius Kubilius, žurnalistams kalbėjęs, kad iš Seimo tikisi priimtos pensijų reformos, įteisintų Darbo kodekso (DK) pataisų, teritorijų planavimo naujovių, projektų dėl centralizuoto valstybės turto valdymo, senatvės ir valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos bei bent jau įsibėgėjusių diskusijų dėl šilumos ūkio įstatymo. Tokius prioritetus išskiria ir parlamentarai – tiek valdantieji, tiek opozicinės partijos.
Tačiau net ir Vyriausybės darbų planas – pernelyg optimistiškas ir įmanomas tik tuo atveju, jei parlamentarai nepasiduos priešrinkiminei karštinei, mano Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Rimantas Dagys: „Manau, užtektų viltis, kad ramiai priimtume pensijų reformą – vien šį projektą sudaro apie trisdešimt įstatymų. Prie galutinio sprendimo dėl kelių dalių dar nesame priėję, tad bus ką veikti.“
Pensijų reforma buvo vienas iš šios Vyriausybės užmojų, tačiau jos visos per ketverius kadencijos metus nepavyko įgyvendinti. Reformos esmė – leisti gyventojams rinktis: sustabdyti įmokas į privačius pensijų fondus arba pradėti papildomai mokėti ir iš savo kišenės, kad dalį pridėtų valstybė.
Vienas svarbiausių šių metų Vyriausybės tikslų – darbo santykių liberalizavimas, tačiau DK pataisos netenkino nei Trišalės tarybos, nei Seimo. Parlamentarai birželio mėnesį pritarė tik daliai jų. Tačiau toms naujovėms, kurios nesulaukė pritarimo Trišalėje taryboje, greičiausiai nebus uždegta žalia šviesa ir Seime, mano R. Dagys.
Greičiausiai DK naujovės, kalbančios apie mažesnes išeitines kompensacijas, įspėjimo dėl atleidimo iš darbo termino trumpinimą, galimybę lengviau atleisti mažus vaikus auginančius tėvus bei kitokią kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarką bus paliktos naujajam Seimui.
Kiti A. Kubiliaus įvardyti prioritetai, Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Algio Čapliko teigimu, turėtų būti išpildyti – Teritorijų planavimo įstatymo pataisos Seime jau apsvarstytos. Kiek sunkiau gali sektis dėl centralizuoto valstybės turto valdymo.
Opozicija per daug nesipriešins
Seimo opozicinės partijos kol kas nelinkusios konfliktuoti dėl Vyriausybės pageidaujamų priimti projektų. Ginčų gali kilti dėl pensijų reformos aspektų, tačiau kiti įstatymai turėtų būti priimti sklandžiai, mano Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė. Tačiau politikė nemano, kad kartą per savaitę į plenarinių posėdžių salę priimti visus Vyriausybės numatytus projektus – anot jos, didelė dalis jų gali būti apsvarstyta, o sprendimą priimtų naujasis Seimas.
Taip atsitiks su kitų metų valstybės biudžetu – Seime įstatymai turi būti pristatyti iki spalio 17 d., vėliau bus svarstomi komitetuose, o pirmajam svarstymui susirinks jau naujasis Seimas. Kalbinti parlamentarai spėjo, kad greičiausiai naujai kadencijai bus paliktas klausimas ir dėl senatvės bei valstybinių pensijų kompensavimo.
Posėdžius prieš naująją sesiją jau surengusi Seimo valdyba bei Seniūnų sueiga yra nusprendusi skirti prioritetus anksčiau išvardytiems projektams, tuo tarpu didelė dalis Seimo narių užregistruotų įstatymų veikiausiai neišvys plenarinių posėdžių salės – projektai dvelkia populistinėmis priešrinkiminėmis kovomis.
