Valstybinė medicininio audito inspekcija dirba
išsijuosusi. Gyventojai šią įstaigą užvertė skundais, kuriuose – kaltinimai
netinkamai savo darbą atlikusiems medikams. 1998-aisiais tokių skundų buvo vos
130, o pernai į inspekciją kreipėsi 660 asmenų. Visi jie – nusivylę medikų
darbu, kaltinantys ir reikalaujantys teisingumo. Per tris šių metų mėnesius,
palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, skundų padaugėjo 25 proc.
“Nedrįsčiau teigti, kad tai susiję su neseniai įsigaliojusiu pacientų žalos
atlyginimo įstatymu. Tiesiog žmonės geriau išmano savo teises ir siekia jas
apginti”,- “Sekundei” sakė Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė
Ramunė Navickienė.
Inspekcijos gaunamų skundų jūroje – ir panevėžiečių pacientų ar jų artimųjų karti patirtis, atsiradusi po apsilankymo pas medikus.
Daugiau kaip 60 proc. Medicininio audito inspekciją pasiekiančių pagalbos prašymų lėmė pernelyg ankstyva artimo žmogaus mirtis, kurią, besiskundžiančiųjų manymu, paspartino gydytojų klaidos.
“Nežinau, kodėl pacientai iš karto kreipiasi į aukščiausią įstaigą – Valstybinio medicininio audito inspekciją. Daugelį iškilusių problemų galima išspręsti čia, vietoje”,- mano Panevėžio ligoninės lokalaus medicininio audito grupės vadovas Algirdas Žemaitaitis.
Panevėžietė Adelė Dulienė – viena iš kelių šimtų šalies gyventojų, teisybės ieškanti Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje. Ji, kaip ir daugelis kitų, kurie kreipiasi į šią įstaigą, viliasi, kad bus nustatyti kaltieji dėl pernelyg ankstyvos jos vyro Vidučio Dulės mirties.
Sunkų ligonį išsiuntė namo
Ponios Adelės namuose – gedulas. Vasario 22-ąją mirė moters vyras – ką tik šešiasdešimties sulaukęs Vidutis. Našlė mano, kad sutuoktinio mirties kaltininkai – medikai, nesugebėję nustatyti vyriškiui ligos. “Gydė viską – širdį, šonkaulinio nervo uždegimą ir kai žmogus jau visiškai nebepaėjo, nustatė, kad jam – ketvirtos stadijos plaučių vėžys”,- pasakodama apie šeimą ištikusią tragediją ašarų negalėjo sulaikyti A.Dulienė.
Sveikata V.Dulei visiškai sušlubavo pernai liepos mėnesį. “Jis sukniubo prie kambario durų, kankino nežmoniški skausmai. Iškviečiau greitąją pagalbą. Priėmimo skyriuje vyrą apžiūrėjusi terapeutė rimtos ligos neįžvelgė. Jos nuomone, tai – tik laikinas apalpimas ir guldyti į ligoninę nereikia. Kita, jaunesnė medikė, neurologė, nebuvo tokia kategoriška. Jos manymu, kad pacientas sveikas – nepasakysi. Nuo aštuntos vakaro iki trijų nakties su vyru praleidau Priėmimo skyriuje. Ir turėjau jį vėl gabenti namo. Tiesa, terapeutė, kaip kokiam gyvuliukui, numetė ant stalo tabletę. Iš pradžių lyg ir kalbėjo, kad suleis vaistų, paskui ir to nebepadarė”,- dėl tokio medikės požiūrio sielojosi našlė. Ji pabrėžė, kad tą sykį neiškentusi, taip pasielgusiai gydytojai pasakiusi: jei vyras mirs – teks susitikti teismuose. “Jis jau ne ligonis. Jis – lavonas”,- taip ir pasakiau terapeutei.
Sunkiai bepaeinantį sutuoktinį su kaimynų pagalba moteris vargais negalais tą naktį parsigabeno į daugiabučio Žemaičių g. penktą aukštą. “Taip jau sutapo, kad buvo penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis. Vyras kentė nežmoniškus skausmus, alpo, iš skausmo plėšė nuo savęs drabužius. Nebeklausiau jo prieštaravimų ir vėl rinkau greitosios pagalbos numerį. Vidutis jokiu būdu neleido to daryti, išplėšė telefono ragelį iš rankų ir pasakė: “Neskambink, aiškiai pasakė, kad aš sveikas”.
Pavėluota diagnozė vilčių nebepaliko
“Nepakeliama matyti artimo ir brangaus žmogaus kančią ir žinoti, kad niekuo negali jam padėti”,- sunkiai pro ašaras rinko žodžius A.Dulienė. Nebežinodama, kaip padėti skausmus kenčiančiam vyrui, moteris iškvietė jo giminaitę. Šioji ligoniui davė tabletę nuo skausmo, dar vieną naktį vyriškis praleido savo namuose kęsdamas nežmoniškas kančias. V.Dulė vėl atsidūrė ligoninėje. Jis vėmė krauju. “Vyras jau nebepaėjo, į priėmimą buvo atvežtas ant neštuvų. Matyt, taip jau buvo lemta, kad koridoriuje pamačiau tą pačią, jo į ligoninę nepaguldžiusią, gydytoją. Aš jai ir sakau: daktare, man atrodo, mes bylinėsimės. Nors ji būtų priėjusi ir atsiprašiusi. Nepasakė nė žodžio”,- negalėjo atsistebėti medikės reakcija A.Dulienė.
Panevėžietės namuose – kalnai vaistų, kuriais jos vyrą gydė šeimos gydytojas. “Vidutis vaistus gėrė saujomis, tačiau skausmai nemažėjo – vyras tiesiog silpo akyse. Nė nebesuskaičiuoju, kiek pinigų išleisdavome vaistams. Tai nebuvo svarbu. Tikėjome, kad pagaliau jam pasidarys bent kiek geriau. Išėjo kitaip – teko be laiko laidoti”,- kalbėjo našlė. Tikrąją ligą medikai nustatė tik tada, kai vyriškis pradėjo vemti krauju. Ant plaučių plėvės – piktybinis navikas. “Paprašėme siuntimo į Vilnių. Ten konsultavęs profesorius neslėpė savo nuostabos ir vis klausė, iš kokių džiunglių mes atvažiavome. Vyrui jau nebebuvo galima taikyti chemoterapijos, nebebūtų padėjusi ir operacija. Nustačius tikrąją ligą jis tepagyveno tris savaites”,- pasakojo nuo prislėgusio skausmo dar neatsigaunanti A.Dulienė.
Tikisi teisingumo
Dar prieš mirtį vyras prašė žmonos rinkti visus dokumentus, įrodančius, kad leisgyvį ligonį į namus išleidę medikai pasielgė neprofesionaliai. Panevėžietė kreipėsi į Valstybinio medicininio audito inspekciją. “Manęs klausia, ar nebijau. Nebeturiu ko bijoti. Praradau brangiausią žmogų. Jei nebūtų ėjęs pas gydytojus… Dabar, skausmams intensyvėjant, pas šeimos gydytoją lankėsi porą kartų per savaitę. Jei liga būtų diagnozuota laiku, jis ir šiandien būtų gyvas”,- įsitikinusi A.Dulienė. Vaikų neturinčią ir vyro netekusią bedarbę užgulė sunki gyvenimo našta: “Baisiausia, kad galiu prarasti butą – kažin ar pajėgsiu jį išlaikyti viena. Tačiau pirmiausia padarysiu viską, kad išpildyčiau Vidučio norą – išsiaiškinčiau kaltuosius, sutrumpinusius jo gyvenimą”.
Nauja tvarka supriešino
Pernai Valstybinio medicininio audito specialistai Panevėžio ligoninėje lankėsi 3 kartus. Šiais metais ligoninė sulaukė jau 2 auditorių vizitų. Porą kartų buvo apskųsti miesto poliklinikos medikai, kartą auditoriams teko vykti į Kniaudiškių šeimos kliniką. Panevėžio ligoninės vyriausiasis gydytojas Česlovas Gutauskas bei ligoninės lokalaus medicininio audito grupės vadovas Panevėžio gydytojų sąjungos pirmininkas Algirdas Žemaitaitis A.Dulienės papasakotos istorijos, kol savo išvadų nepateiks medicininis auditas, nekomentuoja. “Kai buvo pradėtas įgyvendinti Pacientų žalos atlyginimo įstatymas, mes turėjome daug problemų – naujovės gąsdino tiek pacientus, tiek medikus. Aš linkęs manyti, kad nepatenkintųjų medikų darbu pagausėjo ir dėl to. Nepasakyčiau, kad mūsų daktarais skundžiamasi išskirtinai daug. Nauja tvarka paaštrino medikų ir pacientų santykius. Gydytojai pajuto ne tik moralinę atsakomybę, jie pradėjo kalbėti ir apie tai, kad ir jie yra žmonės – gali susirgti, ne visada būna šaunios nuotaikos, pradėjo kelti savo pačių buities ir atlyginimo už darbą klausimus”,- teigė Č.Gutauskas.
Jo nuomone, skundų dėl medikų darbo pagausėjimas dar nerodo, kad jie pradėjo blogiau dirbti. “Anksčiau skundai pasiekdavo Seimą, Vyriausybę, įvairias kontrolierių įstaigas. Dabar jie visi keliauja į Valstybinio medicininio audito inspekciją. “Ne tik medikas, bet ir pacientas atsakingas už savo sveikatą, jo pareiga laikytis gydytojų rekomendacijų. Iš pradžių visiems buvo neįprasta, kad prieš pradedant gydytis reikalinga pasirašyti gydymą reglamentuojančius dokumentus. Tačiau tokia tvarka nauja – tik mums. Užsienyje ji seniai įprasta ir jau nieko nebetrikdo”,- pabrėžė ligoninės vadovas.
Geriau nebūti dvidešimt penktuoju
A.Žemaitaitis, atsakydamas į klausimą, kodėl daugėja nepatenkintųjų medikų darbu, mano, kad norą kreiptis į inspekciją populiarina ir tai, jog ši įstaiga dažnai priima pacientams palankius sprendimus.
“Medikų nekalbėjimas arba pernelyg palaidas liežuvis – taip pat viena iš priežasčių, dėl ko žmonės vėliau kreipiasi į inspekciją”,- mano gydytojas. Jis kategoriškai neigė, kad medikai visais atvejais gina munduro garbę, tačiau net ir tie atvejai, kai medicininis auditas įžvelgia jų kaltę, dažnai dar ilgai sprendžiami teismuose. Tą puikiai iliustruoja Marijampolės ligoninėje nudegintų naujagimių Zdanių atvejis. Kompensaciją už patirtą žalą šeima gavo dvyniams einant trečiuosius metus.
A.Žemaitaitis įsitikinęs, kad nepatenkintiesiems Panevėžio ligoninės medikų darbu geriau kreiptis į jo vadovaujamą lokalaus audito tarnybą. “Iš sostinės atvažiavę tikrintojai neturi laiko į problemą pažvelgti iš esmės. Jie gilinasi tik į konkrečią situaciją. Vietinis auditas atlieka gilesnį, išsamesnį tyrimą”,- įsitikinęs lokalaus audito grupės vadovas. Raštiškų pacientų skundų A.Žemaitaitis nesulaukia, jų negauna ir ligoninės vadovas. “Pretenzijos išsakomos žodžiu. Pernai tyrėme keturis tokius skundus, bet jie nebuvo kuo nors ypatingi. Kartais pacientui trūksta informacijos, kitas dalykas – nesuteikta visa medicininė paslauga. O tai – restruktūrizacijos pasekmė. Išsidalijus paslaugas, nutrūko ryšys tarp grandžių ir ligonis sutriko”,- pasakojo A.Žemaitaitis.
Vietinio audito grupės vadovas neslėpė – klaidų daro ir medikai, tačiau, jo nuomone, ne daugiau nei jų kolegos užsienyje. “Daktarų trūksta. Jei jie visi dirbtų tiek, kiek numato įstatymas, negalėtume užtikrinti normalaus ligoninės darbo visą parą. Natūralu, kad jie ir pavargę, ne visada geros nuotaikos”,- pripažino A.Žemaitaitis. Paklaustas, kaip pacientui, užsiregistravusiam konsultacijai, žinoti, ar gydytojas nepervargęs, ar dar pajėgus nustatyti diagnozę ir paskirti gydymą, medikas pasakė: “Jei eilėje esate dvidešimt penktas – geriau neiti. Kiekvienam ligoniui skiriama bent po 15-20 minučių. Kiekvienas su savo problema, reikia įsiklausyti, dar atsakyti į jam rūpimus klausimus. Jei pacientas išsilavinęs, jis apie savo ligą nori žinoti viską – tai užima laiko. Todėl geriau nebūti dvidešimt penktam”.
Destrukcijos įneša patys pacientai
A.Žemaitaičio nuomone, eilės prie gydytojų kabinetų sutrumpėtų, jei į daktarus kreiptųsi tik tie, kam tikrai reikia. “Nėra ko slėpti, kartais einama tik kad būtų gaunamas receptas vaistams įsigyti. Čia vėlgi kalta naujoji medikamentų pardavimo tvarka”,- sakė gydytojas. Panevėžio ligoninėje jau dabar trūksta lovų, nors gydymosi trukmė baigia pasiekti Europos vidurkį – vidutiniškai stacionare gydoma septynias dienas. Vakarais ir naktimis Priėmimo skyrių užplūsta ligoniai, kuriuos gydyti turėtų tik šeimos gydytojas. “Per savaitę sulaukiame apie 50 pacientų, kurie visai neturi šeimos gydytojo. Gavę pagalbą Priėmimo skyriuje, jie išeina iki kito karto”,- pasakojo A.Žemaitaitis.
Beje, artimiausiu metu nepatenkintų Priėmimo skyriaus darbu gali padaugėti – kad būtų sureguliuoti ligonių srautai, į stacionarą bus guldomi tik tie, kuriems gydymas stacionare tikrai reikalingas. Ambulatorinis gydymas – ne Priėmimo skyriaus funkcija. “Ligoninė – ne guminė”,- teigė vietinio audito grupės vadovas.
Panevėžiečius gydo profesionalai?
Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė A.Navickienė teigė, kad panevėžiečiams bijoti medikų darbo broko nėra pagrindo. “Jūs turite profesionalumu garsėjančius medikus, gerą vardą šalyje turinčią ligoninę. O klaidų, atskirų atvejų, kai pacientų manymu, gydytojas neteisus, pasitaiko visur”,- tvirtino direktorė. Po pernykščių auditorių vizitų į Panevėžio ligoninę vienas medikas turėjo iš naujo pereiti atestacinę komisiją. Egzaminus jis išlaikė. Keletas medikų už padarytas klaidas gavo papeikimus ar buvo įspėti.
A.Dulienės, apraudančios mirusį vyrą, tai nepaguodžia. Moteris teigė pas medikus, nors sveikata ir šlubuoja, nebesilankanti. “Nepasitikiu”,- paprastai paaiškino. A.Navickienė nesiėmė komentuoti Panevėžio medikų “indėlio” dėl V.Dulės mirties. “Skundas užregistruotas. Tirsime”,- pasakė Valstybinio medicininio audito inspekcijos specialistė. “Sakė, kad tai gali užtrukti apie tris mėnesius”,- teigė A.Dulienė.
Neoficialiomis “Sekundės” žiniomis, nei A.Dulę gydęs šeimos gydytojas, nei ligoninės medikai nesijaučia kalti dėl vyriškio mirties. Jų nuomone, pacientas pernelyg vėlai kreipėsi. Tai esą rodo ir įrašai jo medicininėje kortelėje.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. A.Dulienė įsitikinusi, kad jos vyrą numarino neprofesionalūs medikai, onkologinę ligą gydę vaistais nuo širdies ir nuo skausmo.
