Pakartotiniai trijų Seimo narių rinkimai praėjo bemaž nepastebėti. Rinkėjų papirkinėjimo atvejų neužfiksuota, skandalingų rezultatų – taip pat. Jei ne vienos rinkimų apylinkės pirmininkės nušalinimas nuo pareigų Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje dėl girtavimo, rinkimai apskritai būtų buvę be jokios intrigos.
Greičiausiai ir Dusetų rinkimų apylinkės pirmininkė Daiva Stankūnienė, deleguota Darbo partijos, neišlaikė nuobodulio ir policijos pareigūnams pripūtė 2,57 promilės. Tačiau tai nebuvo įvertinta kaip rimtas pažeidimas, galintis turėti įtakos rinkimų rezultatams. Kitų esminių pažeidimų taip pat neužfiksuota.
Tačiau užfiksuoti rimti smūgiai net kelių politinių partijų lyderių savimeilei. Visas būrys nacionalinio lygio politikų, dirbusių Seime 2008–2012 m. kadencijoje, bet neišsaugojusių savo vietų 2012 m. spalio rinkimuose, susispietė Ukmergėje. Čia į laisvą Seimo nario mandatą, atsiradusį po Juliaus Veselkos mirties, pretendavo 14 kandidatų. Keturi iš jų – partijų pirmininkai. Vytauto Šustausko vadovaujamos Kovotojų už Lietuvą sąjungos ar Juozo Murausko Emigrantų partijos gal niekas labai ir negirdėjo. Tačiau Liberalų ir centro sąjungai (LiCS) ar Tautininkų sąjungai dar neseniai buvo atstovaujama Seime. Tačiau tai nepadėjo naujajam LiCS pirmininkui Artūrui Melianui ar Tautininkų sąjungos vadovui Antanui Smetonai pritraukti reikšmingesnio rinkėjų dėmesio. A. Songaila surinko 192, o A. Melianas – 202 balsus. Net turint galvoje nedidelį rinkėjų aktyvumą (Ukmergės rinkimų apygardoje balsuoti atėjo 32,2 proc. rinkėjų) tai yra smūgis žemiau juostos.
Nedidelė paguoda ir kitiems buvusiems Seimo nariams – Ligitui Kernagiui ir dabartiniam vidaus reikalų ministrui Dailiui Barakauskui. Jie atsidūrė tolokai nuo antrojo turo, nes surinko atitinkamai tik 4,7 ir 8,3 proc. balsų. Ukmergiškiai ir rajono gyventojai balsavo už vietinius kandidatus ir į antrąjį turą pateko socialdemokratas Kazys Grybauskas bei konservatorė Janina Galiauskienė. Abu jie – gerai pažįstami Ukmergėje, daugiau nei dešimtmetį dirbę ir Ukmergės rajono taryboje.
Šis rezultatas patvirtino, kad toliau nuo didžiųjų miestų rinkėjų neveikia nacionalinis rimtų politikų žavesys. Rinkėjai nori savo kandidato, kuris išmanytų vietos problemas ir rūpintųsi vietos gyventojų bėdomis. Nacionalinio lygmens problemos rajonų žmonėms mažai rūpi, nes jos sprendžiamos „ten, Vilniuje“. Tačiau vietos gyventojams svarbu, ar bus suremontuotas kelias, ar nebus uždaryta vietos kaimo mokykla ir panašiai. Nors tai paprastai savivaldybių tarybos kompetencijos klausimai, sunku iš eilinių rinkėjų tikėtis gero politikos išmanymo. Net ilgamečiai Seimo nariai, renkami tose pačiose rinkimų apygardose, žino, kad reikia periodiškai parodyti dėmesį kuriai nors vietos problemai. O naujokai, atvykę iš Vilniaus, niekaip negali įtikinti vietos gyventojų, kad suprastas ir atjaus juos.
„Suveikia „savo žmogaus“ įvaizdis, kuris kartais sutampa su provincijai būdinga atvirkštine arogancija: „mes ne blogesni nei miestas“, – teigia politologas Mažvydas Jastramkis. – Be to, daug reikšmės turi vietos partijos skyriaus parama, nusistovėję ryšiai ar konkrečios bendruomenės parama. Pavyzdžiui, Ukmergės Taujėnų rinkimų apylinkėje Darbo partijos kandidatas Rolandas Janickas surinko daugiau nei 65 proc. tos apylinkės balsų, nes jis yra Taujėnų bendruomenės pirmininkas.“
Panašiais rezultatais baigėsi rinkimai Biržų-Kupiškio ir Zarasų-Visagino rinkimų apygardose. Pirmojoje pirmauja 31,2 proc. balsų surinkęs Biržuose gimęs socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, o antrojoje – ilgametis Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Algimantas Dumbrava. Pastarasis surinko 51,7 proc. balsų, tačiau dėl menko rinkėjų aktyvumo jam dar teks dalyvauti antrajame rinkimų ture. Pagal Seimo rinkimų įstatymą nugalėtojui pirmajame rinkimų ture būtina surinkti ne mažiau kaip 25 proc. visų rinkėjų sąraše esančių rinkėjų balsų. A. Dumbrava, nors ir aiškus lyderis, gavo tik 17 proc. visų sąrašuose esančių rinkėjų balsų.
Iš pirmojo rinkimų turo rezultatų nesunku prognozuoti ir jų baigtį kovo 17 d. Pozicijas Seime turėtų sustiprinti socialdemokratai, kurių kandidatai greičiausiai laimės mandatus Biržų-Kupiškio ir Ukmergės rinkimų apygardose, o vieną mandatą gaus „Tvarka ir teisingumas“. Tokia situacija iš esmės išlaikys status quo ne tik visame Seime, bet ir valdančiojoje koalicijoje.
Socialdemokratams tai yra gera žinia, nes net ir susijungus „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijoms mandatų proporcijos neturėtų pasikeisti. Jei Remigijus Ačas pasitrauks iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, o jo vietą užims A. Dumbrava, būsima susijungusi partija ir toliau turės 39 Seimo narius. Socialdemokratai turėtų išlaikyti didžiausią frakciją, kurioje būtų jau 40 Seimo narių ir tai užkirstų kelią net hipotetiškai valdžiai perdalyti dabartinėje koalicijoje.
