Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės programa ir pirmieji jos įgyvendinimo žingsniai – itin atsargūs. Ar tai ženklas apie ketinimą vykdyti atsakingą ir gerai pasvertą politiką, ar išankstinis atsakomybės vengimas?
„Palyginti su rinkimų pažadais, programa turėtų būti konkretesnė ir iš tikrųjų atsakyti „kaip“. Deja, viską čia atspindi programos pirmasis punktas, kad jūsų Vyriausybės pagrindinis siekis – eiti gerovės valstybės kūrimo keliu. Jūsų siekis yra eiti keliu. Kaip jūs gale pamatuosite siekių realizavimą – kilometrais, metrais? Kaip mes patikrinsime, ar programa įgyvendinta, aš, deja, nematau“, – į premjerą Algirdą Butkevičių plenariniame posėdyje Seime kreipėsi liberalų atstovas Remigijus Šimašius.
Atsakydamas premjeras pabrėžė, kad posėdyje yra svarstoma programa, o ne jos įgyvendinimo priemonių planas – nėra ko norėti konkretumo.
Vyriausybės programos įgyvendinimo planas bus tvirtinamas nebe Seime, o Vyriausybėje, ir pozicijai progų pasisakyti jo atžvilgiu bus mažiau. Tačiau šio dokumento gali akylai laukti ir Prezidentūra. Šalies vadovės patarėjas Mindaugas Lingė yra teigęs, kad išskyrus konkretumo trūkumą programai priekaištų neturi, bet tik dėl to, kad viskas labai nekonkretu ir priekaištauti geriems lozungams nėra kaip.
Vyriausybė, laimei, turi simbolines šimtą dienų apšilti kojas, kadangi kai kurie ministrai dar tik bando suprasti, į kokią ministeriją pateko ir kuo Kultūros skiriasi nuo Švietimo ir mokslo. Į parlamentarų klausimus jie atsakinėja po vieną ar du sakinius, kurie būtinai susideda iš burtažodžių „ačiū už klausimą“, „labai svarbus klausimas“ „svarstysime“ arba „reikia didinti“. O štai kitas ministras žurnalistų klausiamas nesupranta, kas yra smurtas artimoje aplinkoje, su kuriuo turi kovoti jo koordinuojama teisėsauga, ir pereina prie kalbos apie paradinių uniformų įsigijimą.
Net tokia patyrusi politikė kaip Birutė Vėsaitė, tris Seimo kadencijas atsėdėjusi Ekonomikos komitete, klumpa partijos kolegai uždavus nekaltą klausimą: „Kaip žinom, verslas yra generuojantis visą valstybės ekonomika. Kokių priemonių yra numatyta būtent verslo konkurencingumui didinti?“. B. Vėsaitė atsako, kad „Lietuvos ekonomikai reikia naujo matymo, mąstymo ir naujos paradigmos, tai yra, XXI amžiaus ekonomikos“, o vienintelė jos paminėta priemonė tam pasiekti – peržiūrėti elektros kainos didinimą.
Grįžtant prie A. Butkevičiaus atsargumo ir nekonkretumo, jį galima vertinti kaip ženklą ar net įsipareigojimą nesiimti skubotų sprendimų. Vienas tokią Vyriausybės nuostatą konkrečiai atspindinčių punktų: jokių mokesčių apie juos nepranešus mažiausiai prieš pusę metų.
„Tai liudija, kad, matyt, bus labiau įsiklausoma į ekspertų nuomones, o ne bandoma improvizuoti. Bendras įspūdis – geresnis, nei galima buvo tikėtis“, – programoje perskaitytus ir iš A. Butkevičiaus išgirstus pasisakymus vertino Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, kalbėdamas LRT radijuje.
Pavyzdžiui, diegti PVM lengvatas (būtiniausiems maisto produktams, viešbučiams ir kūrybinei-intelektinei veiklai) kairieji žada tik įvertinę jų „socialinį ir ekonominį tikslingumą ir galimas kitas šių tikslų siekimo alternatyvas“. Panašu į normalų įstatymų leidybos proceso elementą, tačiau Lietuvos atveju pasiekti tokį normalumo lygį būtų didelis šuolis palyginti su formaliais įstatymų aiškinamaisiais raštais.
Sąnaudų ir naudos analizė kairiųjų programoje minima kalbant, pavyzdžiui, apie energetiką ir viešuosius pirkimus, tačiau R. Kuodis, metų metus kalbantis apie būtinybę sprendimus vertinti atliekant šią analizę, mano, kad nugalės politikų ir jų remiamų grupių savanaudiškumas, o ne noras priimti skaidresnius ir visuomenei naudingesnius sprendimus.
Buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, kairiųjų Vyriausybės pateikti Seimui biudžetų projektai iš esmės nesiskiria nuo tų, kuriuos rengė jos kabinetas.
„Svarstomi biudžetai visais svarbiais parametrais – pajamų plano realumu, bendro išlaidų lygio atitikimu Fiskalinės drausmės įstatymui, planuojamo deficito lygio tinkamumu – iš esmės niekuo nesiskiria nuo spalio viduryje Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pateikto pradinio projekto. Džiaugiuosi, kad buvusios daugumos atstovams, pakitus pozicijai valdžios atžvilgiu, tebepakanka išminties matyti valstybei svarbius dalykus, net jeigu juos teikia politinis priešininkas. Džiaugiuosi, kad ir naujai daugumai, atrodo, pakako proto iš visų gausybės pažadų pasirinkti vieną ir į jį koncentruojantis pateikti iš esmės nepakitusį biudžeto projektą“, – rašo I. Šimonytė savo tinklaraštyje.
„Pakako proto“, pasak jos, nuo kitų metų pradžios iki 1000 litų didinti tik minimalų atlyginimą.
Viena didžiausių kairiųjų Vyriausybės ambicijų – išjudinti masinę daugiabučių renovaciją, kurią jie ketina skelbti „nacionaliniu Lietuvos prioritetu, pasiūlydami gyventojams papildomus finansavimo modelius ir neversdami jų skolintis iš komercinių bankų, o investicijas kompensuodami iš sutaupytų lėšų už šilumą“. Šis darbas, jei bus atliktas skaidriai, leis kairiesiems užsidėti riebų pliusą.
Renovacija, statybos (pavyzdžiui, dujų terminalo), kelių tiesimai, kaip tikisi socialdemokratai, turėtų padėti steigti darbo vietas ir išjudinti ekonomiką. Kita vertus, į statybininkiškus planus neišvengiamai įeina ir naujos įmonės, postai jose, sutartys su rangovais ir kiti svarbūs dalykai. Svarbiausia, kad visi šie svarbūs dalykai netaptų svarbiausi.
