Rėmuo – tai nemalonaus pojūčio, deginimo, skausmo jutimas duobutėje arba už
krūtinkaulio, dažniausiai kylantis pavalgius, plintantis į gerklę ir dažnai
jaučiamas rūgštus arba kartus skonis. Rėmuo – skrandžio turinio atpylimas į
burną. Paprastai žmonės sako: ėda, graužia rėmuo. Tyrimų duomenimis, šis
negalavimas Lietuvoje 9 procentus žmonių vargina kasdien ir 16 procentų – nuo
vieno iki trijų kartų per savaitę. Kodėl svarbūs šie skaičiai?
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad tai rimtos ligos – gastroezofaginio refliukso (GERL) pradžia. Gastroezofaginis refliuksas – tai dažnas skrandžio ir tulžies išskiriamo sekreto patekimas į stemplę, ryklę, burną ir kvėpavimo takus.
Ši liga dažniausiai pakenkia stemplės gleivinę. Iš pradžių išsivysto stemplės gleivinės uždegimas, vėliau jis pereina į paviršinius išopėjimus – erozijas. Dar vėliau atsiranda opos, jos gydomos randėja, todėl susidaro stemplės randiniai susiaurėjimai (striktūros). O grėsmingiausia komplikacija – ikivėžinė liga – Bareto stemplė.
Iki 15 procentų sergančiųjų Bareto stemple išsivysto pati grėsmingiausia komplikacija – stemplės vėžys. Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sergamumas ir mirtingumas nuo stemplės vėžio kasmet pastebimai didėja. Atsiradus minėtiems ligos požymiams, būtina kreiptis į gydytoją, jis paskirs reikalingus tyrimus ir gydymą. Daugiausia informacijos teikia fibroendoskopinis tyrimas. Dažnai sergantysis refliuksine liga sako: „Neinu pas gydytoją, nes bijau šio tyrimo.“ Tai gali būti lemtinga klaida: užleistą ir laiku nediagnozuotą ligą kur kas sunkiau gydyti.
Fibroendoskopijos tyrimo metu gerklę ir stemplės įeigą padarius nejautrias, lanksčiu optiniu prietaisu apžiūrima stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna. Radus pakitimų, būdingų bakterinei infekcijai (H. pylori), ikivėžiniam arba jau vėžiniam susirgimui, paimami audinių gabalėliai histologiniam tyrimui. Jo rezultatai galutinai patvirtina arba paneigia šias ligas.
Endoskopinio tyrimo nereikia bijoti, nes dėl šiuolaikinių tobulų technologijų endoskopai tapo labai lankstūs, švelnūs, ploni (0,5–1 cm skersmens), lengvai ir neskausmingai įvedami į stemplę. Kai šį tyrimą atlieka patyręs endoskopuotojas, komplikacijų tikimybė labai nedidelė (0,01 proc.). Tyrimas sveikatai nekenksmingas, nes žmogus neapšvitinamas rentgeno spinduliais. Prireikus šį tyrimą galima atlikti daug kartų be jokios žalos organizmui.
Susirūpinkime laiku savo ir savo artimųjų sveikata, kad nepatektumėme į grėsmingas vėžio žnyples.
Antanas Jablonskis, gydytojas
