Stockxpert nuotr.
Daugiau žalos nei naudos: brangstanti JAV valiuta naudinga kai kuriems eksportuotojams, tačiau trapiai Lietuvos ir ES ekonomikai smogia didesnėmis energetikos išteklių kainomis
Milžiniškos Graikijos skolų ir biudžeto deficito problemos gerokai susilpnino pasitikėjimą euru. Per pirmąją gegužės savaitę euras dolerio atžvilgiu atsidūrė 16 mėnesių žemumose. Finansų rinkas apraminti pavyko tik ES lyderiams sutarus dėl rekordinės 750 mlrd. eurų sumos, kuri bus skiriama finansinių sunkumų prispaustoms Bendrijos valstybėms, o euro nuosmukis stabtelėjo prie 1,27 JAV dolerio ribos.
Dėl nusilpusio euro pasikeitė ir lito bei JAV dolerio santykis. Užteko vos kelių savaičių, kad amerikietiškoji valiuta pabrangtų 0,18 lito arba 7 proc. Nuo 2009-ųjų lapkričio mėnesio pabaigos šios valiutos prieaugis dar įspūdingesnis – 0,44 lito arba 19 proc. Tokie JAV dolerio svyravimai daro nemažą įtaką ir Lietuvos ekonomikai. Nors stiprėjantis JAV doleris yra palankus kai kurioms eksportuojančioms įmonėms, visam šalies ūkiui ši aplinkybė nėra naudinga.
Brangstantis JAV doleris daugiausia naudos duoda eksportuojančioms už ES ribų įmonėms. Vis dėlto Lietuvos įmonių eksporto apimtys į šalis, kuriose atsiskaitoma JAV doleriais ar su jais susieta valiuta, nėra įspūdingai didelės. Remiantis statistikos departamento duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį pagrindinė Lietuvos eksporto dalis (65 proc.) teko ES šalims.
Eksportas į Rusiją sudarė 12,9 proc., į kitas NVS šalis – apie 10 proc., JAV – 4,2 proc. Į su JAV doleriu savo valiutas susiejusias valstybes eksportuojančios įmonės išlošia ne tiek dėl finansinių operacijų (mat kai kurios įmonės net ir prekiaudamos su NVS šalimis atsiskaitymus vykdo eurais), bet dėl to, kad jų produkcija tose šalyse tampa pigesnė ir konkurencingesnė. Dar daugiau naudos sustiprėjęs JAV doleris duoda tokioms ES narėms kaip Vokietija, kurių JAV ar Azijos šalyse parduodamos prekės sudaro nemažą viso jų eksporto dalį. Be to, kuo geriau Vokietijai, tuo geriau ir Lietuvai, kuri su minėta šalimi palaiko glaudžius prekybos ryšius ir į ją išveža beveik 12 proc. visų eksportuojamų prekių.
Kita vertus, dėl stiprėjančio JAV dolerio brangsta įvežtiniai energetiniai ištekliai, o savo išteklių neturinčiai Lietuvai tai jau bloga žinia. Pastaruoju metu vairuotojams nuotaiką gadinusios aukštos degalų kainos labiau susijusios ne su pokyčiais naftos rinkoje, o su brangusia žaliąja valiuta. Lietuvai tenka brangiau mokėti ne tik už naftą, bet ir dujas, už kurias taip pat atsiskaitoma JAV doleriais. SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės teigimu, sustiprėjęs JAV doleris Lietuvos ekonomikai nėra naudingas. „Energetinės žaliavos yra svarbi mūsų importo dalis, sudaranti daugiau negu ketvirtadalį viso importo. Ar išaugęs Lietuvos konkurencingumas kai kuriose rinkose gali smarkiai pagerinti eksporto rodiklius? Tuo labai abejoju. Nuostolis dėl to, kad tenka brangiau mokėti už energetines žaliavas, neatsveria to konkurencingumo pagerėjimo“, – teigė V. Tauraitė.
Už importuotus mineralinius produktus, tarp jų – mineralinį kurą, pirmąjį šių metų ketvirtį mokėta 4,1 mlrd. litų arba net 41 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Mineralinių produktų dalis bendroje šalies importo struktūroje taip pat gerokai ūgtelėjo. Pagrindinis veiksnys – didesnė kaina, kurią reikėjo mokėti už JAV doleriais importuojamas žaliavas. Nors naftos barelio kaina prie 80 JAV dolerių ribos priartėjo praėjusių metų trečiajame ketvirtyje ir nuo to laiko išliko panašiame lygyje, dėl stiprėjančio JAV dolerio tas pats naftos barelis kainuoja vis daugiau (žr. lentelę).
Augančios energetinių išteklių kainos po truputį virsta didesnėmis kainomis šalies parduotuvėse. Pasak banko „DnB Nord“ vyresniosios analitikės Jekaterinos Rojakos, balandžio mėnesį užfiksuotą 0,3 proc. siekusią infliaciją iš esmės lėmė didėjusios energetinių išteklių kainos. Balandžio mėnesį gamintojų produkcijos kainų metinis pokytis buvo teigiamas penktą mėnesį iš eilės ir sudarė 11,2 proc. Jeigu ne brangstanti nafta, pasak analitikės, Lietuvoje vyrautų defliacinės tendencijos, nes vartojimas jokių atsigavimo ženklų nerodo, o gyventojų perkamoji galia vis dar prastėja – tai rodo per balandžio mėnesį 0,2 proc. kritusios paslaugų kainos. „Brangesnė nafta pirmiausia virsta didėjančiomis gamybos sąnaudomis, o gamintojų kainos jau po 3–4 mėnesių ims spausti vartotojų kainas“, – pažymėjo J. Rojaka. Anot jos, net ir vienkartinis naftos kainos šoktelėjimas turi išliekantį poveikį šalies ekonomikai, kuris gali pasireikšti praėjus keliems mėnesiams.
Brangstantys energetiniai ištekliai po truputį tampa našta bandančiai atsigauti visos ES ekonomikai. Nors kai kurios šalys ir turi naudos iš stiprėjančio JAV dolerio, tolesnis energetinių žaliavų brangimas gali prisidėti prie dar aukštesnių infliacijos rodiklių Bendrijos šalyse. Euro zonoje infliacija šiuo metu sudaro 1,5 proc., J. Rojakos teigimu, baiminamasi, kad, jai viršijus 2 proc., tai jau galėtų paveikti tvaraus ekonomikos augimo perspektyvas. Lietuvoje spartus žaliavų ir prekių kainų didėjimas pakirstų pirmuosius ekonomikos atsigavimo daigus ir pratęstų „L“ formos kreivę.
