Praėjusį savaitgalį Afrikos nacijų taurę iškovojo Nigerija. Tai buvo staigmena.
Atkakliame ir nervingame finalo mače Nigerija rezultatu 1:0 palaužė turnyro išsišokėlę Burkina Faso rinktinę ir trečią kartą tapo stipriausia žemyno ekipa. Bronzą antrą kartą iš eilės iškovojo Malio futbolininkai.
Vienintelis tikslus Sunday Mbos smūgis nulėmė „supererelių“ pergalę Johanesburgo FNB stadione. Jei prieš čempionato pradžią būtų reikėję dėlioti favoritus ir skirstyti vietas, ar Nigerija būtų buvusi priskirta prie favoritų? Kaip tradicinė pasaulio čempionatų dalyvė ji tikrai nebūtų buvusi nuvertinta. Tačiau ar Stepheno Keshi auklėtiniams būtų buvę kabinami aukso medaliai? Greičiausiai, ne. Nes juos ir vėl daugelis matė Dramblio Kaulo Kranto futbolininkams ant kaklų.
Po to, kai pernai taip pat favoritais laikyti Dramblio Kaulo Kranto futbolininkai finale sensacingai pralaimėjo Zambijos rinktinei, daug kas manė, kad toks kluptelėjimas gausybę talentų savo gretose turinčiai komandai bus kaip pamoka ir motyvacijos užtaisas, po kurio varžovai tiesiog bus bejėgiai prieš „dramblius“.
Tačiau šiemetis čempionatas parodė, kad viena geriausių visų laikų Dramblio Kaulo Kranto futbolininkų kartų greičiausiai taip ir liks be titulų. Didier Drogba, Yaya Touré ir kompanija jau ketvirtfinalyje 1:2 pripažino būsimųjų čempionų pranašumą ir baigė savo kelionę turnyre. O žinant daugumos lyderių amžių galima teigti, kad tai buvo paskutinė galimybė šiai komandai ką nors iškovoti.
Susidaro įspūdis, kad Afrikos čempionate, priešingai nei Europos ar Amerikos pirmenybėse, pavardės nereiškia nieko. Pernai ant apdovanojimų pakylos lipo niekam nežinoma Zambijos rinktinė. Kiek Zambijos futbolininkų galėtumėte išvardyti? Talentingasis puolėjas Emmanuelis Mayuka, kuris pernai iš Berno „Young Boys“ perėjo į anglų „Southampton“? Nieko tokio, jei nežinote ir jo.
Šiemet triumfavusios Nigerijos vyriausiasis treneris S. Keshi į savo rinktinę pasikvietė daug jaunų, Nigerijos čempionate rungtyniaujančių futbolininkų, kurie užėmė garsesnių užsienyje žaidžiančių tėvynainių vietas. Toks trenerio žingsnis pasiteisino – po fiasko 2012 m., kai Nigerija net nepateko į Afrikos čempionatą, šiemet „superereliai“ užskrido iki viršūnės. S. Keshi tapo antruoju afrikiečiu, kuris žemyno pirmenybes laimėjo tiek būdamas futbolininku (1994 m.), tiek treneriu. Anksčiau už jį tai yra padaręs tik egiptietis Mahmoudas el Gohary (atitinkamai 1959 ir 1998 m.).
S. Keshi atnaujinta rinktinė čempionatą pradėjo buksuodama (lygiosios 1:1 su Zambija ir tuo pačiu Burkina Fasu), tačiau pergalė 2:0 prieš Etiopiją, regis, įjungė aukštesnę žaliosios Nigerijos rinktinės mašinos pavarą ir ši nesustodama nurūko iki pat finišo. Žinant Afrikos žemyno ir kultūros ypatumus, viskas galėjo baigtis priešingai – S. Keshi eksperimentai galėjo jam kainuoti darbą dar nesibaigus čempionatui.
„Galėjau į komandą pasikviesti buvusias žvaigždes Nwankwo Kanu, Tijani Babangidą ar Jay Jay Okochą, tačiau ką mes esame laimėję su geriausiais savo žaidėjais?“ – retoriškai klausė specialistas.
Afrikos čempionatas tuo ir įdomus, nes nuspėti jo rezultatą gali nebent vietos šamanai. 2006, 2008 ir 2010 m. čempionate triumfavo Egiptas ir tai buvo visiškai neįtikimo stabilumo iliustracija (tai, kad nacijų taurės varžybos vyko ir 2012 m., ir 2013 m., yra dėl to, jog buvo nuspręsta čempionatus rengti nelyginiais metais, toliau pirmenybės vėl vyks kas dvejus metus). Tačiau tas pats Egiptas per pastaruosius 25 metus tik kartą buvo patekęs į pasaulio čempionatą – 1990 m. egiptiečiai Italiją paliko po grupių etapo. O rinktinės, kurios nuolat kelia grėsmę stipriausioms pasaulio ekipoms (Kamerūnas, PAR, Dramblio Kaulo Krantas, Gana) savame fronte dažniausiai nieko nelaimi.
Europos čempionate „tamsiųjų arkliukų“ pergalės yra labai didelė retenybė (Graikija 2004 m., Danija 1992 m.), o Afrikai toks reiškinys – visiškai normalus. Komandos ten ypač lygios ir tie, kurie neturi savo gretose D. Drogbos, Samuelio Eto’o ar Kevino Prince’o Boatengo, o turi gerą trenerį, labai nori ir yra užsispyrę, galų gale Fortūną palenkia į savo pusę (pernai ji nusišypsojo Zambijai dukart, kai per baudinių seriją buvo nesėkmingi Dramblio Kaulo Kranto žvaigždžių Kolo Touré ir Gervinho bandymai). Šiemet šią tendenciją patvirtino į finalą išėjusi Burkina Faso rinktinė.
Kita Afrikos nacijų taurė vyks 2015 m. Maroke. Pagrindiniai favoritai? Iš 56 Afrikos futbolo konfederacijai priklausančių rinktinių į finalinį taurės etapą pateks 16. Rinkitės bet kurią iš jų.
