Ką daro amerikietis, išgirdęs apie šaudynes? Skuba į artimiausią parduotuvę įsigyti ginklo. Todėl kalbos, kad po žudynių Niutauno pradinėje mokykloje reikia sugriežtinti ginklų kontrolę JAV, gali taip ir likti kalbomis.
„Nebegalime to ilgiau toleruoti. Tos tragedijos turi liautis, o kad jas užbaigtume, privalome pasikeisti“, – kalbėjo JAV prezidentas Barackas Obama po penktadienį Niutauno miestą (Konektikuto valstija) sukrėtusios tragedijos, kai prieš pasitraukdamas iš gyvenimo pats 20-metis iki dantų ginkluotas Adamas Lanza nužudė 20 mažamečių moksleivių, 6 mokytojus ir savo miegančią motiną.
Dvi dukras auginantis prezidentas sunkiai tvardė emocijas kalbėdamas apie šias šaudynes ir pažadėjo panaudoti „visas galias“, kad būtų užkirstas kelias šios tragedijos pasikartojimui. Antrai kadencijai perrinktas B. Obama iki šiol nedaug dėmesio skyrė ginklų politikai, tačiau dabar situacija pasikeitė – jis inicijuoja ginklų kontrolės sugriežtinimą federaliniu lygiu. Tarp visų svarstomų priemonių – atnaujinti puolamųjų ginklų draudimą. 1994 m. prezidento Billo Clintono „prastumtas“ ir 2004 m. nustojęs galioti įstatymas (nes įpėdinis George’as W. Bushas „pamiršo“ pratęsti jo galiojimą) draudė tam tikrus puolamuosius ginklus (tarp jų – ir A. Lanzos naudotą automatą) ir ribojo šovinių skaičių apkabose.
Tokius B. Obamos veiksmus suskubo palaikyti net ir nartūs ginklų gerbėjai Kongrese. „Aš nepažįstu nė vieno medžiotojo ar sportininko, kuris naudojasi puolamaisiais ginklais“, – pareiškė aistringas medžiotojas ir ginklų sporto mėgėjas senatorius Joe Manchinas.
6–7 metų vaikų žudynės Niutaune įaudrino ir dalį visuomenės. Skaičiuojama, kad JAV gyventojai turi įsigiję 270 mln. ginklų, t. y. 10 amerikiečių tenka 8,8 ginklo. Tai didžiausias ginklų skaičius pasaulyje. Kiekvienais metais nuo šaunamojo ginklo JAV žūsta apie 30 tūkst. žmonių. Vien šiemet JAV įvykdyta net 13 šaudynių. Pasak britų nacionalinio transliuotojo BBC, 100 tūkst. amerikiečių tenka 3,2 žmogžudystės, įvykdytos šaunamaisiais ginklais, o šalyse, kur ginklų kontrolė buvo sugriežtinta, šis rodiklis yra gerokai mažesnis (Kanadoje – 1,6, Australijoje – 1, Anglijoje bei Velse – 0,1). Griežtos ginklų kontrolės šalininkai Jungtinėms Valstijoms pavyzdžiu nurodo Australiją. Ten po 1996 m. žudynių buvo uždrausta parduoti greitašaudžius šautuvus, įvesti kiti ribojimai, valstybė netgi išpirko 650 tūkst. ginklų. Rezultatas – nė vienų šaudynių per 14 metų, nužudymų šaunamuoju ginklu sumažėjo 40 proc.
„Suprantu, kad šaudyti smagu. Vairuoti automobilį irgi smagu, bet mes segamės saugos diržus, įjungiame šviesas naktį ir užpildome dokumentus pirkdami mašiną. Kodėl negalime taikyti tokių pat taisyklių ginklams?“ – klausė JAV leidinio „The New York Times“ apžvalgininkas Nicholasas D. Kristofas.
Vis dėlto teigti, kad Jungtinėse Valstijose išaušo nauja ginklų kontrolės era, būtų per drąsu. Iki šiol tik retkarčiais šaudynės tapdavo precedentu sugriežtinti ginklų įsigijimo ir laikymo taisykles. Tokia išimtimi galima laikyti po juodaodžių teisių gynėjo Martino Lutherio Kingo ir kandidato į prezidentus Roberto F. Kennedy nužudymo priimtą 1968 m. įstatymą, kuris įvedė ginklų prekybos taisykles ir pardavimo tam tikriems asmenims apribojimus, bei jau minėtą 1994 m. B. Clintono pasirašytą įstatymą, kurį paskatino 1993 m. šaudynės Garden Sityje (Niujorko valstija).
Po 2011 m. šaudynių Tusone (Arizonos valstija), kai nušauti 6 ir sužeisti 13 žmonių, tarp jų Kongreso narė Gabrielle Griffords, B. Obama taip pat kalbėjo: „Mes negalime ir nenorime likti abejingais tokiai prievartai. Mes turime peržiūrėti senas prielaidas, kad sumažintume galimybę pasireikšti smurtui ateityje.“
Tačiau prezidentas jokių rimtų veiksmų nesiėmė ginklų kontrolei stiprinti.
„Demokratai įsitikinę, kad ši tema jiems naudos neatneš“, – BBC teigė politologė Kristin Goss. Ir dėl to neverta kaltinti vien tik ginklų pramonės lobistų. Nors jie turi labai didelę įtaką JAV politikai ir yra įsitikinę, kad „ginklai nežudo, žudo žmonės“, o kaip argumentą naudoja Anderso Breviko surengtas žudynes Norvegijoje, kur ginklų kontrolė yra gana griežtai reglamentuota, priežasčių reikėtų ieškoti giliau.
Įdomiausia, kad tuoj po žudynių Niutaune daugelyje JAV ginklų parduotuvių susidarė milžiniškos eilės, o ginklų pardavėjai skaičiavo rekordinį pelną. Kai vieni apraudojo žuvusius vaikus, kiti skubėjo nusipirkti tokių ginklų, kokių turėjo žudikas A. Lanza. Ir tai nėra kažkas unikalaus – kiekvieną kartą po žiaurių šaudynių ginklų pardavimas išauga, o žudikų naudoti ginklų modeliai tampa populiariausi.
„Policijos trūksta, kalėjimai pilni, psichikos sveikatos sistema žlugo. Todėl vis daugiau žmonių įsigyja ginklų. Jie nori apginti save ir savo šeimas“, – naujienų svetainei „The Huffington Post“ teigė ginklų pardavėjas Larry Hyattas iš Šiaurės Karolinos.
Šaunamasis ginklas daugeliui amerikiečių yra neatsiejama JAV vertybių, kultūros ir pasaulėžiūros dalis. Nepaisant kraupių žudynių, apklausos rodo, kad dauguma amerikiečių pasisako prieš ginklų kontrolės griežtinimą.
„Ginklas tapo individualios laisvės emblema, kuria esą jie mėgaujasi, bet kurios išties neturi. Amerikiečių gyvenimas yra labiausiai reguliuojamas, bet jiems sakoma, kad jie laisvi. Manau, kad ginklas sukuria šį jausmą – tikros laisvės ir tikros galios. Tad stebuklas, kad ne visi amerikiečiai turi ginklą“, – savo įžvalgomis su BBC dalijosi amerikietė rašytoja Lionel Shiver.
