Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir padidėjus minimaliam darbo užmokesčiui daugelio sunkiai gyvenančių šeimų vaikai neteko galimybės mokyklose gauti nemokamą maitinimą. Pedagogai, socialiniai darbuotojai sutinka, kad švietimo įstaigose gausu moksleivių, kuriems dėl tėvų sunkios finansinės padėties reikėtų skirti nemokamą maitinimą, tačiau įstatymai to padaryti neleidžia: valstybės paramos dažniausiai sulaukia vaikai iš asocialių šeimų, kuriose nesukama galvos, ar jų atžalos pavalgiusios.
Sunkiai gyvenantieji atsidūrė spąstuose
Kaip teigė miesto Savivaldybės Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Meškauskienė, nuo spalio 1-osios miesto bendrojo lavinimo mokyklose nemokamai maitinami 2147 moksleiviai, tai yra 833 mažiau nei praėjusiais mokslo metais. 1-4 klasių mokiniams skiriama po 3 Lt pietums, vyresnieji, besimokantieji 5-12 klasėse, mokykloje nemokamai gali ne tik papietauti, bet ir papusryčiauti už 1,20 Lt. Anot A.Meškauskienės, gaunančiųjų nemokamą maitinimą skaičius dar nėra galutinis – iki spalio 25 d. švietimo įstaigos į Finansų skyrių dar gali pristatyti tėvų pateiktus dokumentus. Tačiau didelio pagausėjimo nesitikima. A.Meškauskienės teigimu, per vasarą daugelio socialiai remtinų asmenų pajamos padidėja, nes žmonės dirba viešuosius darbus. Gruodį šios šeimos vėl pristato dokumentus, įrodančius mažas pajamas. Tačiau tėvų, turinčių nuolatinį mažai mokamą, bet ne sezoninį darbą, vaikai nebeturi galimybės mokykloje pavalgyti sočiai ir nemokamai. Vyriausiosios specialistės nuomone, minimalų darbo užmokestį padidinus iki 500 Lt daugelis nedideles pajamas gaunančių šeimų vis dėltokeliais litais peržengė vienam asmeniui tenkančią 202,50 Lt ribą, leidusią vaikams mokyklose nemokamai pavalgyti. Tokios šeimos atsidūrė savotiškuose spąstuose: vos padidėjusios pajamos tik nuostolingos – valstybei vaikų nebemaitinant nemokamai, tenka išleisti daugiau nei buvo pridėta pakeliant minimalų užmokestį.
Parama – ne visiems alkstantiems
Pasak A.Meškauskienės, daugiausia nemokamą maitinimą gaunančių vaikų yra mokyklose, kuriose mokosi nemažai rajono moksleivių, – K.Paltaroko, “Žemynos”, A.Lipniūno, 9-ojoje. Išsiskiria Skaistakalnio pagrindinė mokykla. Anot jos socialinės pedagogės Jolitos Grižienės, iš 900 čia besimokančiųjų nemokamai valgo 141, tai yra 50 moksleivių mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Tačiau socialinė pedagogė nelinkusi šio sumažėjimo sieti su padidintu darbo užmokesčiu. “Mūsų mikrorajonas – specifinis, čia daug bedarbių. Jie per vasarą dirba sezoninius darbus, todėl rugsėjį jų pajamos už tris paskutinius mėnesius būna per didelės, kad vaikai galėtų maitintis nemokamai. Į mus šie tėvai kreipsis gruodį”, – įsitikinusi J.Grižienė. Ji neslėpė, jog patiems pedagogams tenka pasirūpinti, kad vaikai iš socialiai remtinų šeimų nealktų, – yra tėvų, kurie, patys nesugebėdami išmaitinti savo atžalų, nesiteikia net reikalingų dokumentų pristatyti.
1500 mokinių turinčios “Žemynos” vidurinės mokyklos socialinė pedagogė Dileta Petrauskienė teigė, jog jų švietimo įstaigoje šiais mokslo metais, palyginti su praėjusiais, nemokamai besimaitinančiųjų sumažėjo beveik perpus – liko 130. Pedagogės nuomone, tam įtakos turėjo padidėjęs minimalus darbo užmokestis. Jai pritarė ir A.Lipniūno vidurinės mokyklos direktorius Jonas Knizikevičius. Anot direktoriaus, jo vadovaujamoje švietimo įstaigoje nemokamai valgančiųjų šiais mokslo metais sumažėjo 4 proc. 775 moksleivius turinčioje mokykloje tokią valstybės paramą gauna 122 (praėjusiais mokslo metais – 163). “Tam įtakos veikiausiai turėjo minimalaus darbo užmokesčio pakėlimas. Tačiau toks pajamų padidinimas vargu ar šeimoms padėjo. Mūsų mokykloje yra vaikų, kuriems labai norėtųsi ir reikėtų leisti nemokamai maitintis, bet įstatymai neleidžia”, – pripažino J.Knizikevičius.
Skaičius kinta kas mėnesį
Rajono bendrojo lavinimo mokyklose šiuo metu nemokamą maitinimą gauna 2321 moksleivis – tiek, kiek buvo sausio 1-ąją. Tačiau, rajono Savivaldybės Apskaitos skyriaus vyresniosios buhalterės Zitos Dirsienės teigimu, per rugsėjį realiai valgė 1894 vaikai. Anot darbuotojos, lėšos iš Socialinės apsaugos ministerijos skiriamos sausio 1 d. visiems metams pagal tuo metu besimaitinančiųjų skaičių. Su gautais pinigais mokyklos privalo verstis visus metus. Pasak Z.Dirsienės, švietimo įstaigos geranoriškai sutinka, kad būtų perskirstomos nemokamo maitinimo lėšos. Buhalterės teigimu, tokią paramą gaunančiųjų skaičius keičiasi beveik kas mėnesį. “Yra tėvų, kuriems jų alkstantys vaikai nerūpi. Nemokamai valgančiųjų skaičius kinta ir tai priklauso nuo pačių tėvų pareigingumo”, – teigė Z.Dirsienė. Todėl, anot jos, nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius gali padidėti jau kitą mėnesį.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.467890,
inga@sekunde.lt
