Nors atvirai deklaruojama, kad socialiai draustiesiems gydymas yra nemokamas, tikrovėje viskas kiek kitaip. Dažnai po Ligonių kasos patikrinimo paaiškėja, kad priemokos už tam tikrus tyrimus ar sveikatos priežiūros paslaugas buvo neteisėtos, tačiau pažeidėjų nemažėja.
Ligonių kasos grasina baudomis toms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios iš pacientų reikalauja primokėti už dalį tyrimų, tačiau pastarosios teisinasi, kad taip daryti yra verčiamos, nes nepakanka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skiriamo finansavimo. P. Luko nuotr.
Papildomai mokėti nenori
Nors atvirai deklaruojama, kad socialiai draustiesiems gydymas yra nemokamas, realybė kiek kitokia. Dažnai po Ligonių kasos patikrinimo paaiškėja, kad priemokos už tam tikrus tyrimus ar sveikatos priežiūros paslaugas buvo neteisėtos. Už pakarpos pričiuptos sveikatos priežiūros įstaigos teisinasi, kad Ligonių kasos apmoka mažiau nei vienos ar kitos procedūros savikaina, todėl jos priverstos rinktis – arba nutraukti nuostolingą veiklą, arba paprašyti pacientų už tam tikrų tyrimų atlikimą primokėti.
Kaip teigia Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras, nors lietuviai vis dar vengia medikų klausti, už ką iš jų reikalaujama primokėti, baimindamiesi užsitraukti jų nemalonę ar kitą kartą negauti reikiamų tyrimų, vis daugiau atsiranda tokių, kurie nesitaiksto su medicinos įstaigų noru pasipinigauti, nors dažnai priemokos siekia vos kelis eurus.
„Kiekviena situacija individuali, bet klausimai, su kuriais kreipiasi į mus, tokie patys: ar gydymo įstaiga teisėtai paprašė jų susimokėti už tam tikrą tyrimą ar gydymą. Pavyzdžiui, ar privalėjo mokėti už kraujo tyrimus ar lęšiukus kataraktos operacijos metu“, – sakė E. Voras.
Anot Kontrolės skyriaus vedėjo, ne visais atvejais net ir socialiai draustam žmogui visi tyrimai yra nemokami. Jeigu pacientas pageidauja tam tikrų tyrimų, nors nėra jokių galimų ligos indikacijų arba nori pažangesnių tyrimo ar gydymo būdų, už juos turi primokėti iš savo kišenės. Papildomai už tyrimus reikia primokėti ir tuo atveju, jeigu jie neįeina į šeimos gydytojo normą.
„Jeigu tyrimai skiriami šeimos gydytojo, jie turi būti nemokami. Bet vėlgi kiekviena situacija labai individuali, todėl pacientas pirmiausia savo gydymo įstaigos vadovo turi klausti, kodėl jam reikia mokėti už vieną ar kitą tyrimą. O jeigu ten neranda atsakymo arba gautasis netenkina, gali kreiptis į mus“, – patarė E. Voras.
Atgavo pinigus
Iš visų gautų skundų maždaug pusė jų pasiteisino. Beje, neteisėtų rinkliavų nustatyta ne tik privačiose, bet ir valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Nustačius pažeidimą, sveikatos priežiūros įstaiga privalo pacientui grąžinti neteisėtą priemoką.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras patvirtino, jog neteisėtų rinkliavų nustatyta ne tik privačiose, bet ir valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. P. Luko nuotr.
Aukštaičių šeimos klinikos pacientė Brigita K., norėdama pasitikrinti sveikatą pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, buvo nemaloniai nustebusi, kai iš jos buvo paprašyta sumokėti beveik vieną eurą už kraujo paėmimą. Kadangi moteris buvo išsiaiškinusi, kad šie tyrimai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, papildomai mokėti griežtai atsisakė. Galiausiai moteriai tyrimas buvo atliktas nemokamai.
Po Panevėžio teritorinės ligonių kasos patikrinimo paaiškėjo, kad klinikoje mokestis už kraujo paėmimą buvo imamas neteisėtai.
Su panašiu skundu kreipėsi ir kita panevėžietė. Audronė V. skundėsi, kad gavo šeimos gydytojo siuntimą pilvo echoskopijai ir kreipėsi į echoskopijų kabinetą, esantį Respublikos gatvėje. Atlikus echoskopiją, jos buvo paprašyta sumokėti už tyrimą tris eurus. Negavusi nei pinigų paėmimo kvito, nei jo kopijos, ji kreipėsi į Panevėžio teritorinę ligonių kasą ir paprašė ištirti, ar pinigai iš jos buvo paimti teisėtai. Istorija baigėsi tuo, kad moteriai buvo grąžinti pinigai, nes gydymo įstaiga buvo pasirašiusi sutartį su Panevėžio teritorine ligonių kasa dėl paslaugos teikimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Be to, moteris išsiaiškino, kad Respublikos gatvės šeimos klinikoje neteisėtai buvo renkami mokesčiai už kraujo paėmimą – prieš daugiau kaip metus jos buvo paprašyta primokėti už dukters kraujo paėmimą, nors tyrimą paskyrė šeimos gydytojas. Ir tik pradėjus Panevėžio ligonių kasai domėtis šiuo įvykiu, vėliau joje nebeliko priemokos už kraujo paėmimą.
„Visais atvejais, kai pasitvirtindavo, kad įmokos buvo renkamos neteisėtai, pacientams buvo grąžintos priemokos. Bet pinigus atgavo tik tie, kurie skundėsi. O jeigu matome, kad priemokos ir toliau renkamos, sveikatos priežiūros įstaigai galime skirti baudą, siekiančią 290 eurų“, – teigė E. Voras.
Į vienus vartus
Tačiau už neteisėtas priemokas prie kryžiaus kalamų įstaigų vadovai mano, kad Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateikiama informacija yra vienpusiška ir neatspindi tikrosios padėties.
Respublikos gatvės šeimos klinikos vadovas Kornelijus Ivonaitis teigė, kad gana nekorektiška juos linksniuoti už tai, kas buvo prieš porą metų. Be to, skundą parašė žmogus, dirbantis Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje. O tai jau kvepia nešališkumu.
„Reikia kalbėti faktais, o ne tai, kas buvo. Juk jeigu prekybos centre nusipirksite nekokybišką prekę, vargu ar po dvejų metų sugebėsite tai įrodyti“, – apie priemokas už kraujo tyrimus sakė klinikos vadovas.
Jo teigimu, echoskopijų kabinetas nepriklauso jų klinikai ir šiuo metu, kol vyksta tyrimas, jo veikla sustabdyta. Jam nesuprantama, kodėl dėl neva neteisėtų priemokų puolamos sveikatos priežiūros įstaigos, bet nutylima, kodėl taip yra.
„Parašėme Ligonių kasai atsakomąjį raštą, todėl, kol vyksta tyrimas, norėtume susilaikyti nuo platesnių komentarų. Tik noriu pabrėžti, kad Ligonių kasa finansuoja 60–70 procentų visų tyrimų sumos. O priemoka yra ne už patį tyrimą, bet jo atlikimą. Juk kainuoja ir vienkartinis paklotas, želė, kitos priemonės. Mėgstama pabrėžti, kad Lietuvoje gydymas nemokamas, tačiau visi žino, kad taip nėra. Ligonių kasai nereikėtų žaisti į vienus vartus“, – kalbėjo K. Ivonaitis.
Apmoka tik dalį tyrimų
Anot į Panevėžio teritorinės ligonių kasos juoduosius sąrašus pakliuvusios Aukštaičių šeimos klinikos vadovo Vytauto Jakubausko, Ligonių kasos pasako tik dalį tiesos, o kita pusė – melas. Tiesa esą ta, kad pirminėms sveikatos priežiūros įstaigoms skiriamas finansavimas per mažas. Už skirtingų amžiaus grupių pacientų priežiūrą yra skiriama nevienoda suma: daugiausia – už naujagimių ir kūdikių iki metų priežiūrą, o mažiausiai – už darbingo 18–49 metų amžiaus grupių pacientus. V. Jakubausko skaičiavimais, per mėnesį už darbingo amžiaus pacientą klinika iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gauna vos 1,73 euro.
Ligonių kasos aiškinimu, jeigu tyrimai skiriami šeimos gydytojo, jie turi būti nemokami. Tačiau papildomai už tyrimus reikia primokėti, jeigu jie neįeina į šeimos gydytojo normą.
„Tyrimai, kurie įeina į šeimos gydytojo normą, yra skiriami nemokamai, tačiau problema ta, kad gydymo įstaiga už tyrimus laboratorijai turi sumokėti iš vadinamojo bazinio finansavimo, o to finansavimo neužtenka. Jeigu ateis pacientas ir sakys, noriu pasidaryti visus tyrimus, kuriuos darote nemokamai, jie kainuotų apie 50 eurų, kai per metus tyrimams skiriama vos 20 eurų. Vadinasi, 30 eurų klinika turėtų mokėti iš savo kišenės, todėl visi tyrimai daromi tik esant indikacijoms ir kai juos skiria gydytojas, o ne pats pacientas pageidauja“, – aiškino V. Jakubauskas.
Nesusipratimų kyla tuomet, kai pacientai pageidauja tyrimų, kuriuos šeimos gydytojas pagal kompetenciją galėtų skirti nemokamai, tačiau nesant indikacijoms to negali padaryti. Pavyzdžiui, žmogui susirgus plaučių uždegimu jam nemokamai gali būti padaroma rentgeno nuotrauka, kraujo tyrimai, širdies kardiograma, bet jeigu šis pageidauja ir skydliaukės hormonų tyrimo, už jį jau teks susimokėti pačiam.
„Mėtyti pinigų negalime, nes vos užtenka medikų atlyginimams. O ligonių kasos į visa tai žiūri gana lengvabūdiškai. Neva skydliaukės hormonų tyrimą turėjome atlikti nemokamai. Bet indikacijų nebuvo, todėl jį atlikome tik pacientui susimokėjus“, – sakė V. Jakubauskas.
Savo pinigus taupo
Pirminiam sveikatos lygmeniui daugelyje Europos valstybių skiriama 22–25 proc. viso sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamo biudžeto, o Lietuvoje šis skaičius nesiekia nė 15 proc., bet reikalaujama, kad šeimos gydytojai išspręstų iki 85 proc. visų sveikatos problemų.
„Paradoksas: skiriamas tik 15 proc. finansavimas, o rezultatų reikalaujama 85 procentų“, – sako klinikai vadovaujantis V. Jakubauskas, įsitikinęs, kad tokiu finansavimu pasiekti reikalaujamo efektyvumo neįmanoma.
Nors dažnai mėgstama pabrėžti, kad priemokų daugiau yra privačiose klinikose, jų, ir gerokai didesnių, galima rasti ir valdiškose įstaigose. V. Jakubausko teigimu, kažkodėl vis dar bijoma garsiai kalbėti, kad specialistai piktnaudžiauja šeimos gydytojų paslaugomis. Užuot padarę visus reikiamus tyrimus, pacientus siunčia atgal pas šeimos gydytojus.
„Specialistai pagal savo kompetenciją irgi gali skirti tyrimus, bet dažnai žaidžia futbolą su pacientais. Neretai nusiunčia atgal pas šeimos gydytoją pasidaryti brangių tyrimų, nors juos gali skirti ir patys. Jie savo pinigus taupo, mat visada atrodo, kad svetimoje kišenėje jų daugiau“, – teigė V. Jakubauskas.
Jis įsitikinęs, jeigu šeimos gydytojai būtų priversti nemokamai atlikti visus tyrimus, greitai nebeliktų, kas teiktų pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Jų klinika veikia jau dešimtmetį, tačiau per šiuos metus išlaidos laboratoriniams tyrimams tik didėjo, kaip ir darbuotojų darbo krūvis, o finansavimas – ne. Nors kasmet sveikatos priežiūros sistemai skiriama apie 300 mln. litų papildomai, šiuos pinigus suvalgo infliacija.
„Pinigai atrodo nemaži, tačiau juos visus suvalgo infliacija ir vėl tūpčiojame toje pačioje vietoje. Visi moka tik gražiai kalbėti, bet kai reikia spręsti konkrečias problemas, atsakymas būna tas pats: pinigų nėra ir jų daugiau nebus“, – sakė klinikos vadovas.
Lina DRANSEIKAITĖ
