Nemokama reabilitacija – tik galintiems laukti

Ilgos eilės, mėnesiais ar net iki metų trunkantis laukimas pas specialistus – tokia realybė pasitinka reabilitacijos paslaugų Panevėžyje ieškančius pacientus.

Nors kai kurios gydymo įstaigos teigia turinčios užtektinai specialistų ir galinčios priimti daugiau žmonių, jų galimybes riboja Ligonių kasos nustatytos kvotos.

Eilė reabilitacijai – iki metų galo

Panevėžietis Algimantas, ne vienerius metus kenčiantis dėl stuburo išvaržos ir degeneracinių stuburo ligų, kovo pabaigoje susidūrė su tuo, ko labiausiai bijojo, – jį ir vėl surakino stiprus nugaros skausmas.

Net išlipti iš lovos tapo skausminga.

Šeimos gydytoja skyrė stiprius medikamentus ir išrašė siuntimą reabilitacijai – tai, kas tokiais atvejais padeda sugrįžti į normalų gyvenimą.

Tačiau realybė pasirodė gerokai niūresnė.

Kaip pasakojo vyras, jis skambino į visas reabilitacijos paslaugas Panevėžyje teikiančias įstaigas, tačiau visur išgirdo tą patį: vietų nėra, galime įrašyti tik į laukiančiųjų eilę.

„Pasakė, kad geriausiu atveju galėčiau patekti tik metų pabaigoje. Bet kai skausmas trukdo gyventi, tiek laukti neįmanoma. Kam apskritai tuomet ta reabilitacija, jeigu jos negali gauti tada, kai reikia?“ – piktinosi Algimantas.

Dar vienas paradoksas, anot panevėžiečio, kad net ir susimokėjus už paslaugas tektų laukti bendroje eilėje.

„Galvojau, gal sumokėsiu ir bus greičiau. Bet ne – vis tiek tektų stovėti toje pačioje eilėje“, – stebisi panevėžietis.

Patartas šeimos gydytojos, jis kreipėsi į vieną iš privačių reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų. Joje fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija kainavo 80 eurų, bet už procedūras mokėti nebereikėjo. Tiesa, jų buvo per mažai, tad už papildomas procedūras vis tiek teko atverti piniginę.

„Sveikata tapo didžiausia prabanga. Jei turi pinigų – gydaisi pats, jei ne – lauki ir tikiesi, kad bent nepablogės. Paskui visi stebisi, kodėl žmonės taip nesirūpina savimi. Bet kaip patekti pas medikus, jeigu privati medicina paprastam žmogui neprieinama“, – kalbėjo Algimantas.

Riboja kvotos

Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė Rūta Pranculienė teigė, kad galimybė suteikti paslaugas pacientams pirmiausia priklauso ne nuo įstaigos pajėgumų, o nuo Ligonių kasos skiriamo finansavimo.

„Reabilitacijos gydytojo paslaugų galime suteikti tiek, kiek leidžia sutartis su Ligonių kasa. Pirmojo ketvirčio sutartinę sumą jau esame ne tik įvykdę, bet ir viršiję maždaug 6 procentais. Gydytojų mums tikrai netrūksta. Galėčiau įdarbinti ir daugiau – norinčiųjų yra. Tačiau viską riboja Ligonių kasos finansavimas“, – komentavo direktorė.

Pasak R. Pranculienės, viršijus Ligonių kasos nustatytas kvotas, iškyla paprasta problema – pacientams suteiktos papildomas paslaugos gali likti valstybės neapmokėtos.

„Kalbama, kad visos paslaugos, kurios bus suteiktos viršijus kvotas, nebus apmokamos. Jokių žinių, kad jos bus kompensuojamos, neturime. O iš savo kišenės mokėti negalime“, – pabrėžia R. Pranculienė.

Dėl tokių Ligonių kasos apribojimų, pasak direktorės, ir susidaro ilgos pacientų eilės.

Šiuo metu pacientams patiems registruotis reabilitacijai į šią įstaigą per e. sveikatą net nėra galimybių – įrašoma tik į eilę laukti kvietimo registruotis vizitui.

Pasak R. Pranculienės, pacientų srautas nemažėja – kasdien į tokią eilę užsirašo dešimtys naujų žmonių.

„Kasdien laukimo eilė pasipildo maždaug 70–90 pacientų. Šiuo metu joje laukia apie 900 žmonių“, – teigia direktorė.

Situacija keičiasi ne į gera

R. Pranculienė atkreipia dėmesį, kad panaši situacija visame mieste, o prioriteto tiems, kurie pasiryžę mokėti už paslaugas, nėra.

„Nėra pirmumo susimokantiems – jie laukia bendroje eilėje. Prioritetas skiriamas turintiems siuntimais“, – pabrėžia direktorė.

R. Pranculienės nuomone, dalį atsakomybės dėl susidariusios situacijos turėtų prisiimti ir pirminė sveikatos priežiūros grandis.

Anot jos, kai kurie pacientai savo šeimos gydytojų siuntimų reabilitacijai reikalauja net kelis kartus per metus, o tai dar labiau didina eiles.

„Dažnai girdime: moku mokesčius, vadinasi, man priklauso. Tačiau reikėtų suprasti, kad paslaugos ne priklauso, o gali būti skiriamos, nes sveikatos apsaugos biudžetas ribotas“, – paaiškina direktorė.

Pasak R. Pranculienės, ankstesniais metais situacija buvo šiek tiek kitokia – tada ir viršijus kvotas valstybė sumokėdavo už paslaugas. Tačiau šiemet situacija pasikeitusi.

„2024 metais buvome skatinami priimti daugiau pacientų – visos vadinamosios viršsutartinės paslaugos buvo apmokėtos“, – teigia R. Pranculienė.

Tais metais vien virškvotinių paslaugų įstaiga suteikė už 600 tūkstančių eurų – daugiau nei 20 proc. viršijo planą. Pernai – jau tik už 200 tūkstančių eurų.

„Kaip bus šiemet, dar negaliu atsakyti. Jeigu už šį ketvirtį nebus sumokėta, daugiau viršsutartinių paslaugų neteiksime, nes tai veda į nuostolius“, – sako Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro vadovė.

Ieško trečio gydytojo

Reabilitacijos procedūros teikiamos ir Respublikinės Panevėžio ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Čia taip pat eilės skaičiuojamos mėnesiais.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėja Vaida Sungailienė teigė, kad šiuo metu eilėje yra apie 270 pacientų. Vadinasi, vidutiniškai vizito pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją tenka laukti apie devynis mėnesius.

„Pacientai, kurie į laukimo eilę užsirašė sausį, pateks tik rugsėjį. O jeigu žmogus registruotųsi šiandien, geriausiu atveju vizito sulauks gruodį“, – aiškina V. Sungailienė.

Vienas pagrindinių iššūkių – specialistų trūkumas.

„Turime tik du gydytojus, jie dirba ir ligoninėje. Aktyviai ieškome dar vieno specialisto“, – teigia ji.

Poreikis didesnis nei galimybės

Kaip ir kitose viešojo sektoriaus įstaigose, taip ir ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje galimybės susimokėti ir taip sutrumpinti laukimo laiką nėra.

„Mokamas paslaugas teikiame, tačiau pacientas vis tiek patenka į tą pačią bendrą eilę – jokių išimčių taikyti negalime“, – pabrėžia vedėja.

Tiesa, daliai pacientų egzistuoja greitesnis kelias į reabilitaciją – bet jis taikomas tik po sunkių ligų, operacijų ar traumų.

„Pacientai po stacionarinio gydymo ar iš Skausmo klinikos patenka kitu keliu. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra nustatyti konkretūs atvejai, kai reabilitacija skiriama kitais keliais, ir tuomet ji suteikiama greičiau“, – aiškina V. Sungailienė.

Nepaisant to, bendras poreikis gauti reabilitacijos paslaugas gerokai viršija galimybes. Pasak vedėjos, didelę dalį sudaro pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, kurioms gydyti taip pat skiriama reabilitacija. Nemaža dalis jų dėl šių paslaugų kreipiasi ne pirmą kartą.

„Žmonių, kuriems reikalinga reabilitacija, yra gerokai daugiau, nei galime suteikti paslaugų. Poreikis labai didelis – praktiškai kas antras pacientas skundžiasi nugaros skausmais. Bet daugelis jau yra išmokę kineziterapijos pratimų, žino savigalbos būdus. Juos derinant su sveika gyvensena tikrai galima sau padėti ir laukiant eilėje“, – sako V. Sungailienė.

Užsiregistravę neatvyksta

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos pavaduotoja valdymui ir infrastruktūrai Aušra Indriliūnaitė taip pat tvirtina, kad ir jų įstaigoje patekti pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją artimiausiu metu neįmanoma.

Iki šių metų rugpjūčio visos vietos užimtos, o į atsirandančią laisvą registruojami pacientai iš laukimo eilės, kurioje šiuo metu – apie 70 žmonių.

„Paskelbus naujus grafikus, pirmiausia registruojama vizitui iš laukiančiųjų eilės“, – sako pavaduotoja.

Kaip ir kitose gydymo įstaigose, čia galioja ta pati taisyklė – visi registruojami vienoda tvarka.

„Pacientai registruojami eilės tvarka, nepriklausomai nuo to, ar už konsultaciją moka savo lėšomis. Išimčių nėra“, – pabrėžia A. Indriliūnaitė.

Pasak pavaduotojos, tokios ilgos eilės – iš dalies ir pačių pacientų atsakomybė. Dalis jų paskirtu laiku neatvyksta, nors iš vakaro savo atvykimą patvirtina.

„Kasdien pas gydytojus specialistus neatvyksta du trys pacientai, nors būna patvirtinę, kad atvyks. Visada prašome pacientų, jei negali atvykti, kuo anksčiau atšaukti vizitą. Tada gydytojo laikas nebus prarastas, o paslaugą galės gauti kitas žmogus“, – akcentuoja pavaduotoja.