Lietuvos statistikos departamentas rugsėjo 28 d. paskelbė galutinai suskaičiuotus 2011 m. Gyventojų ir būstų surašymo rezultatus, pagal kuriuos pernai kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 3 043 429 gyventojai (arba 10 375 gyventojais mažiau nei skelbė išankstiniai surašymo duomenys).
Tačiau gerokai daugiau dėmesio sulaukė ne šie patikslinti duomenys, o tą pačią dieną paskelbta ir per Lietuvą nuvilnijusi žinia, kad „mūsų jau mažiau nei trys milijonai“. Lietuvos statistikos departamentas, pagal surašymo duomenis perskaičiavęs Lietuvos gyventojų skaičių 2011–2012 m. ir atsižvelgęs į einamąją gyventojų skaičiaus kaitos statistiką paskelbė, kad 2012 m. rugsėjo pradžioje Lietuvoje gyveno jau tik 2 mln. 988 tūkst. gyventojų.
Skaičiavimai paprasti. Iš gyventojų skaičiaus 2011 m. pradžioje, patikslinto pagal gyventojų surašymo duomenis, buvo atimti deklaruotos emigracijos ir mirusių gyventojų skaičiai, pridedant deklaruotą imigraciją ir gimimų skaičių (3052,6 – 53,9 – 41,04 + 15,69 + 34,39 = 3 007,7 (tūkst.)). Tas pats veiksmas pakartotas ir su 2012 m. sausio–rugpjūčio mėnesio statistika (3 007,7 – 30 – 27,3 + 14,9 + 23,1 = 2 988,4 (tūkst.)).
Tačiau ši lygtis turi vieną nežinomąjį: nedeklaruotos migracijos srautus, apimančius tiek nedeklaruotą išvykimą, tiek nedeklaruotą grįžimą. Paprastai tariant, tai tie žmonės, kurie migruoja nepranešdami apie gyvenamosios vietos pakeitimą Gyventojų registrui.
Nedeklaruoto grįžimo mastai niekada nebuvo apskaičiuoti ir įtraukti į oficialią migracijos statistiką, o nuo 2011 m. nebevykdomas ir 2006–2010 m. vykdytas nedeklaruotos emigracijos tyrimas, padėjęs bent apytiksliai įvertinti nedeklaruotos migracijos srautus 2001–2009 m. Jo atsisakyta remiantis prielaida, kad dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) prievolės nuo 2010 m. visi išvykstantys yra suinteresuoti oficialiai deklaruoti emigraciją, ir tai daro. Šis tyrimas, nors ir negalėjo pateikti visiškai tikslių skaičių, rodė, kad nedeklaruota emigracija sudaro gana didelę viso emigracijos srauto dalį.
Siekiant suprasti, ar egzistuoja ir priešingas – nedeklaruotos grįžtamosios migracijos srautas – 2011 m. kovo mėnesį buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) apklausa, kurios rezultatai parodė, kad beveik 11 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų po 1990 m. buvo išvykę gyventi į užsienį ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, bet apklausos metu teigė nuolatos gyvenantys Lietuvoje. Tai rodo, kad sugrįžusių iš emigracijos žmonių Lietuvoje, tikėtina, yra gerokai daugiau nei tokį grįžimą nuo 1990 m. deklaravusių asmenų (1990–2011 m. grįžimą oficialiai deklaravo 67 tūkst. lietuvių).
Klausimas, ar tikrai PSD prievolė išsprendė nedeklaruotos migracijos klausimą. 2011 m. Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi grįžusių migrantų apklausa parodė, kad iš tiesų vis daugiau mobilių Lietuvos gyventojų deklaruoja savo gyvenamosios valstybės pakeitimą. Tarp grįžusių 2007–2008 m. išvykimą ir grįžimą deklaravo tik 18 proc., o tarp grįžusių 2009–2010 m. tokių buvo jau 27 proc., o tarp grįžusių 2011 m. – 36 proc. Vis dėlto dar beveik pusė (46 proc.) grįžusiųjų 2011 m. teigė nedeklaravę nei savo išvykimo, nei grįžimo (ankstesniais metais tokių dalis siekdavo iki 60–80 proc.).
Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad greičiausiai būtent PSD prievolė yra bent iš dalies „atsakinga“ ne tik už labai išaugusius deklaruotos emigracijos skaičius (ypač 2010 m.), bet ir už augančią deklaruotą grįžtamąją migraciją. 2011 m. grįžimą deklaravo 14 012 migrantų. Tai 3,4 karto daugiau nei 2010 m. Šiemet galime tikėtis naujų grįžtamosios migracijos rekordų, nes vien per aštuonis šių metų mėnesius grįžimą jau deklaravo 13,2 tūkst. žmonių. Vienas iš labiausiai tikėtinų statistikoje augančio sugrįžimų skaičiaus paaiškinimų – kuo daugiau žmonių deklaruoja išvykimą, tuo daugiau žmonių deklaruoja ir deklaruos ir sugrįžimą.
Vis dėlto kokią įtaką tas nedeklaruotos migracijos nežinomasis turi paskelbtai gyventojų skaičiaus statistikai? Iš esmės tai reiškia, kad tiksliai nežinodami, kokia dalis išvykstančių ar atvykstančių gyventojų oficialiai deklaruoja savo gyvenamosios vietos pakeitimą, negalime būti tikri, kokia yra neto migracija (skirtumas tarp imigravusių ir emigravusių gyventojų) ir kokiu mastu ji mažina gyventojų skaičių.
Migracijos statistiką patikslinti padėtų tik visų gyventojų, išvykstančių ne mažiau kaip šešiems mėnesiams gyventi į užsienį arba grįžtančių bent šešiems mėnesiams vėl į Lietuvą, oficialus tokio judėjimo deklaravimas. Priešingu atveju pagal esamą gyventojų „apskaitą“, jei išvykai gyventi į užsienį ir išvykimo nedeklaravai, tavo išvykimas šiuo metu niekaip oficialioje statistikoje neatsispindi. Lygiai taip pat, jei grįžai gyventi į Lietuvą ir nepasivarginai deklaruoti gyvenamosios vietos, statistikoje tebebūsi išvykęs gyventi į užsienį, kitaip tariant, vienas iš tų „prarastųjų“, mažinančių Lietuvos gyventojų skaičių. Bent jau iki kito gyventojų surašymo.
