Protestų Sirijoje nenumalšina prezidento B.al-Assado pasiūlytos nuolaidos.
Vakarų šalys nelinkusios aktyviai palaikyti protestuotų Sirijoje ar reikalauti prezidento Basharo al-Assado atsistatydinimo. Tačiau netikėtai paviešinti diplomatiniai dokumentai atskleidė, kad JAV galėjo remti Sirijos opozicijos grupes.
JAV pirmadienį oficialiai paneigė, kad prisideda prie mėginimų nuversti Sirijos vyriausybę, tačiau pirmą kartą leido suprasti, jog remia sukilėlių tikslus. Prezidentas B. al-Assadas „turėtų atsižvelgti į teisėtus tautos siekius“, itin diplomatiškai pareiškė JAV Valstybės departamento atstovas Markas Toneris.
Sirijos tautos siekiai akivaizdūs – išversti iš valdžios kėdės jau gerą dešimtmetį joje sėdintį B. al-Assadą. Pastarąjį mėnesį Sirijoje nesiliaujančiuose protestuose dėl to jau žuvo mažiausiai 200 žmonių.
2000 metais B. al-Assadas pakeitė prezidento „soste“ savo tėvą Hafizą al-Assadą, kuris per 30 savo valdymo metų sukūrė represinį valdžios aparatą. Nors dabartinis prezidentas ir įvykdė nežymias ekonomines reformas, tačiau žmogaus teisių padėtis Sirijoje ligi šiol vertinama kaip viena prasčiausių visame pasaulyje.
Slopina pažadais ir kulkomis
Sirijoje bus panaikinta jau 48 metus trunkanti nepaprastoji padėtis, pažadėjo šalies lyderis B. al-Assadas. Žengti šį žingsnį prezidentą privertė jau mėnesį trunkantys neramumai, o paskutiniu postūmiu tapo dešimčių tūkstančių žmonių demonstracija sostinėje Damaske penktadienį.
Sirijos valdžios atstovai demonstracijas prilygino „kariniam perversmui“ ir pagąsdino, kad „netoleruos“ šių neramumų, kuriuos tariamai inicijavo radikalių musulmonų sunitų organizacija.
Nepaprastosios padėties atšaukimas nebūtų pirma valdžios nuolaida protestuotojams. Siekiant nuraminti žmonių aistras jau buvo sudarytas naujas ministrų kabinetas, sukurtas komitetas tirti civilių žūtį per protestus bei suteikta Sirijos pilietybė šalies kurdų etninei mažumai. Tačiau valdžios pasikeitimo reikalaujančių protestuotojų šios smulkios reformos nenuramino.
Praėjus vos porai dienų nuo prezidento pareiškimo šalyje įvyko dar vienas kruvinas incidentas. Sekmadienį, minint nepriklausomybės dieną, viename didžiausių Sirijos miestų Homse saugumo pajėgos nužudė mažiausiai 17 taikių protestuotojų. Kitą dieną į pagrindinę šalies aikštę susirinkus tūkstančiams gedinčių žmonių, valdžios pajėgos vėl ėmė šaudyti į minią.
Prezidentas teisina smurtą kova su religiniais ekstremistais, prilyginamais Al-Qaeda, esą stovinčiais už protestuotojų. Sirijos valdžios atstovai demonstracijas prilygino „kariniam perversmui“ ir pagąsdino, kad „netoleruos“ šių neramumų, kuriuos tariamai inicijavo radikalių musulmonų sunitų organizacija. Dažniausiai žiniasklaida Sirijoje kaltę suverčia organizacijai „Musulmonų brolija“.
Vakarai žvelgia pro pirštus
Religinio ekstremizmo korta, kurią taip mielai naudoja B. al-Assadas, gali būti viena iš priežasčių, lemiančių Vakarų pasyvumą. Mat viena iš rimčiausių alternatyvų dabartiniam B. al-Assado režimui iš tiesų yra sunitų „Musulmonų brolija“. Likusi opozicija Sirijoje – susiskaldžiusi ir silpna.
Prezidentą B. al-Assadą tuo tarpu remia alevitų mažuma, kuri, siekdama išlaikyti valdžią savo rankose, privalo kontroliuoti visus svarbiausius postus, tad yra labai susitelkusi. Negana to, B. al-Assado režimą, kaip vieną iš didžiausių sąjungininkų regione remia ir šiitų valdomas Iranas.
Dėl to, kad Vakarų šalys niekaip nesugeba išreikšti pozicijos dėl įvykių strategiškai svarbioje Sirijoje, iš dalies kalta ir žiniasklaida. Įtakingiausia Arabų pasaulio žiniasklaidos priemonė „Al Jazeera“ yra įsikūrusi Katare, kurį valdo Sirijos prezidento B. al-Assado sąjungininkai. Tad Sirijos įvykius, lyginant su neramumais kitose Arabų šalyse, „Al Jazeera“ nušviečia pakankamai skurdžiai.
JAV ir Europos šalių žiniasklaida natūraliai teikia prioritetą įvykiams Libijoje, kur aktyviai dalyvauja NATO. Tad Sirija ir toliau sėkmingai lieka „nematoma“, o parama jos visuomenei teikiama itin atsargiai.
