Ilgametis Panevėžio apylinkės teismo teisėjas Arūnas Nevardauskis po vieno pokalbio su bičiuliu klebonu pats netikėtai atsidūrė prokurorų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų akiratyje. Pastarieji įtaria, kad teisėjas galėjo nutekinti slaptą informaciją apie prokurorų numatytas kratas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, o dvasininkas – įspėti jos atstovus.
Iš klebono pasiskolinti 20 Eur teisėjui kainavo kur kas brangiau. Pareigūnai įtaria, kad R.Visockis su A.Nevardauskis galėjo šnektelėti ne tik apie pinigus, bet ir planuojamas kratas.
Šiuo metu ikiteisminis tyrimas dėl konfidencialių duomenų atskleidimo sustabdytas, bet teisėjui išlieka specialiojo liudytojo statusas. Tai reiškia, kad A. Nevardauskis apklaustas dėl galbūt paties nusikalstamos veikos, bet tyrėjai neturi pakankamai duomenų, kad galėtų jam pareikšti įtarimus.
Šiaulių apygardos prokuroro Andrejaus Mirno teigimu, tyrimas ne nutrauktas, o tik sustabdytas, nes manoma, jog nusikalstama veika vis dėlto buvo padaryta, tad gavus duomenų jis gali būti atnaujintas.
Įtaria turėjus užuovėją
Tyrimą, ar korupcijos bylose minima Respublikinė Panevėžio ligoninė galėjo turėti užnugarį Apylinkės teisme, Panevėžio prokurorai kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais pradėjo maždaug prieš metus.
„Pamatėme, jog ikiteisminio tyrimo dėl situacijos ligoninėje duomenys nutekinti, tai buvo akivaizdu. Dėl to skubiai pradėtas tyrimas. Surinkti duomenys patvirtino, kad konfidenciali informacija nukeliavo iki ligoninės, nustatyta ir tai, kas galbūt ją nutekino“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio apygardos prokurorė Aurelija Gališanskytė.
Siekdami nešališkumo, panevėžiečiai prokurorai tyrimą perdavė kolegoms Šiauliuose.
Apie tai, kad Apylinkės teisme ieškoma ilgaliežuvio, tuo metu jo pirmininko pareigas laikinai ėjęs Vytautas Krikščiūnas teigia sužinojęs tik pernai rugsėjį, nuo tyrimo pradžios praėjus daugiau nei pusmečiui. Į jį kreipęsi STT Šiaulių valdybos pareigūnai pageidavo teisme atlikto tarnybinio patikrinimo išvadų.
„Man tai buvo visiškai naujiena. Pasirodo, Panevėžio apylinkės teismo darbuotojai buvo apklausiami vadovybei nieko apie tai nežinant. Nežinojau nei aš, nei kiti teisme, kad iš viso yra kažkokia problema“, – stebisi V. Krikščiūnas.
Tuometis teismo vadovas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir tuojau pat jį sustabdė motyvuodamas, jog vengiantis pakenkti prokurorų atliekamam ikiteisminiam tyrimui.
Ir jį atnaujino vos prieš porą mėnesių iš Šiaulių apygardos prokuroro gavęs nutarimą, kad tyrimas sustabdytas nesant jokių galimybių nustatyti įtariamąjį asmenį. Prokurorams pritrūko įrodymų, kad A. Nevardauskiui specialiojo liudytojo statusą galėtų perkvalifikuoti į įtariamojo.
Slaptus dokumentus paliko ant stalo
Per tarnybinį patikrinimą, pasak V.Krikščiūno, teisme pažeidimų nenustatyta. A. Nevardauskis savo paaiškinime teismo pirmininkui motyvavo, jog šešėlis jam kritęs dėl nelemto sutapimo. Jis teisiamajame posėdyje nagrinėjęs baudžiamąją byla, kai apygardos prokurorės padėjėja atnešė į teismą prašymus leisti keturiose vietose atlikti kratas, susijusias su Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo Ivano Dorošo galimu kyšininkavimu.
Kadangi prokurorė apie teikiamus prašymus buvo iš anksto pranešusi teisėjui A. Nevardauskiui, padėjėja su slaptais dokumentais nukulniavo tiesiai į jo kabinetą. Neradusi nei teisėjo, nei jo posėdžių sekretorės, prokurorės padėjėja aplanką su dokumentais paliko tiesiog ant stalo. Pasak V. Krikščiūno,
Kunigas R. Visockis
padėjėja neturėjo teisės taip pasielgti – pagal tvarką, ji, neradusi teisėjo, privalėjo perduoti medžiagą į teismo raštinę.
Kita tuo metu kabinete buvusi darbuotoja, kad dokumentai niekam nekristų į akis, aplanką įkišo į stalčių, o iš posėdžio grįžęs A. Nevardauskis juos pasiėmė.
Tolesnė įvykių versija kelia ir šypseną, ir nuostabą.
Iš klebono skolinosi pinigų
Pasak V. Krikščiūno, teisėjas aiškina, jog tądien po intensyvaus teismo posėdžio jam smarkiai pablogėjusi sveikata. Blogai pasijutęs A. Nevardauskis paskambino artimam šeimos bičiuliui, Miežiškių parapijos klebonui Rimantui Visockiui. Paklausęs, galbūt šis esąs mieste, paprašė paskolinti pinigų. Dvasininkas atlėkęs paskolino draugui 20 Eur, už kuriuos teisėjas nusipirko vaistų.
Taip sutapo, kad po teisėjo ir klebono susitikimo praėjus keliolikai minučių, ikiteisminio tyrimo duomenimis, dvasininkas skubiai susitiko su Respublikinės Panevėžio ligoninės darbuotojais, o iš prašytų iškrėsti vietų pulta skubiai slėpti daiktinius įrodymus.
Kitos dienos rytą A. Nevardauskis davė prokurorams leidimą atlikti kratas. V. Krikščiūnas svarsto, jog slaptą informaciją galėjo atskleisti nebūtinai teisėjas, o bet kas iš mačiusiųjų prašymus dėl kratų.
Kolega tikintis V. Krikščiūnas svarsto, jog slaptą informaciją galėjo atskleisti nebūtinai A.Nevardauskis, o bet kas iš mačiusiųjų prašymus dėl kratų.
„Nelemtas sutapimas, kad teisėjas palaiko artimus ryšius su klebonu ir tądien susitiko. Tokia artima draugystė. Nelaimingai sutapo jo skambutis ir prašymas pasiskolinti tuos 20 Eur. Nors galėjo ateiti ir pas mane. Mes teisme stebimės, ko jis čia sukvailiojo – skambinti klebonui! Nebūtų jiedu susitikę, kalbėjęsi, iki mūsų teismo nebūtų atėję įtarimai“, – mano V. Krikščiūnas.
Pasiprašė atleidžiamas iš pareigų
A. Nevardauskis šiuo metu serga ir žurnalistams nepasiekiamas. Teisėjas dar vasarį Teisėjų tarybai pateikė prašymą atleisti iš pareigų dėl sveikatos būklės. Po kelių dienų savo raštą pakoregavo prašydamas atleisti kitu pagrindu – savo noru.
Pasak V. Krikščiūno, kolega iš tiesų turi rimtų sveikatos bėdų, tačiau teisėjai, skirtingai nei policijos, STT pareigūnai ar prokurorai, neturi teisės dėl pablogėjusios sveikatos pasitraukti į pensiją anksčiau.
„Jo prašymas dėl sveikatos nebūtų buvęs patenkintas, todėl teko pakoreguoti. Nors išėjimo priežastis yra būtent sveikatos problemos“, – „Sekundei“ teigė V. Krikščiūnas.
Teisėjų taryba A. Nevardauskio prašymą turėjo nagrinėti vakar, o galutinį sprendimą dėl atleidimo iš pareigų priims šalies prezidentė.
A. Nevardauskis teisėju dirba 22-ejus metus. 2002–2006 m. pats buvo Teisėjų tarybos nariu. Net keletą kartų apdovanotas padėkomis už labai gerą darbą.
„Kolegą galiu charakterizuoti tik labai puikiai. Jis per daug geras žmogus, linkęs bendrauti ir padėti. Teisėjų drausmės ir etikos komisijoje teisėjams iškeltose bylose jis gindavo kolegas. Gal kažkam tai ir sukelia erzelį“, – svarsto V. Krikščiūnas.
Pažintis su teisėju – ne nusikaltimas
Tarp teisėjo ir korupcija įtariamų Panevėžio medikų, kaip spėja pareigūnai, galėjęs tarpininkauti klebonas R. Visockis tyrimą vadina iš piršto laužta nesąmone. Dvasininkas neslepia su teisėju pažįstamas ir su jo šeima besibičiuliaujantis jau seniai.
„Net nebepamenu, kaip susipažinom. Bet jei pažįstu žmogų, nereiškia, kad abu esame nusikaltėliai“, – tvirtina dvasininkas.
Kyšininkavimu įtariamas Respublikinės Panevėžio ligoninės vyriausiasis gydytojas Ivanas Dorošas tikina nepažįstantis nei teisėjo, nei klebono, o teisėsaugos pareigūnus kaltina vykdant užsakymą. Įvardyti bylos užsakovus medikas žada, kai byla pasieks teismą.
„Čia ne mano, o prokurorų problema, jei kažkas jiems netinka. Jie neturi ką įrodyti, todėl kuria visokias versijas“, – „Sekundei“ pareiškė I. Dorošas.
Ligoninės vadovui dar praėjusių metų sausį pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su įstaigos statybos ir remonto darbais, medicinos įrangos pirkimu. Įtariama, kad mainais už gautus ligoninės užsakymus I. Dorošui buvo atsilyginama kyšiais. Nuo vyriausiojo gydytojo pareigų teismas jį buvo nušalinęs devyniems mėnesiams. Pernai lapkritį prokurorai teismo nebeprašė pratęsti nušalinimo įvertinę, kad jau yra surinkta užtektinai įrodymų ir I. Dorošas grįžęs į darbą nebeturi svertų trukdyti ikiteisminiam tyrimui.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
