Valstybinė darbo inspekcija (VDI) konstatuoja, kad nelegalaus darbo netrūksta, tačiau tikisi, kad jį pažaboti padės naujos sankcijos.
Laikinai einantis LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Gintaras Čepas (trečias iš kairės) sako, kad kai kurios įmonės lipa ant to paties grėblio – jose pakartotinai randama nelegalių darbuotojų. U. Mikaliūno nuotr.
Išaugo trigubai
Laikinai einančio vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Gintaro Čepo teigimu, vienas šių ir kitų metų iššūkių – nelegalaus darbo kontrolė. To imasi ir šalies valdžia, svarstomos įstatymo pataisos, įteisinančios griežtesnę atsakomybę tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Numatoma, kad baudos nesikeis, tačiau darbdavys nelegaliai dirbusiam žmogui turės sumokėti ne mažesnę nei minimalią algą ne mažiau kaip už tris mėnesius, nebent sugebėtų įrodyti kitokį nelegalaus darbo laiką, ir mokesčius. Sučiuptas nelegaliai dirbęs žmogus privalėtų grąžinti gautas nedarbo išmokas.
Pasak G. Čepo, per pastaruosius penkerius metus neteisėtai dirbusių asmenų padaugėjo trigubai. Pernai inspektoriai šalyje nustatė daugiau nei 1,4 tūkst. nelegalių darbuotojų. Šiemet per devynis mėnesius – 937. Panevėžio apskrityje pernai tokių asmenų išaiškinta 151, o per devynis šių metų mėnesius – 145.
Šiemet buvo keli atvejai, kai įmonės lipo ant to paties grėblio – jose pakartotinai rasta nelegalių darbuotojų.
VDI Panevėžio skyriaus vedėjo Rimanto Trotos teigimu, nuo 2011 metų pastebima, kad mažėja klasikinio nelegalaus darbo, tai yra nesudarius darbo sutarties ir nepranešus „Sodrai“, tačiau daugėja slepiamo darbo laiko atvejų.
Daugiausia neteisėtai dirbančiųjų nustatoma statybos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, prekybos, transporto priemonių remonto, apdirbamosios gamybos srityse.
Daugiausia nelaimių – žemės ūkyje
Negailestinga ir nelaimingų atsitikimų statistika. Pernai šalyje darbe žuvo 60 žmonių, šiemet – jau 50. Daugiausia žuvo transporto įmonių, statybos, miškininkystės darbuotojų.
G. Čepas tvirtino, kad per keletą metų sumažėjo sunkių traumų darbe. Pernai šalies įmonėse darbe, preliminariais duomenimis, sunkiai sužaloti 148 žmonės. Per šiuos metus iki spalio 23 dienos – 89. Sunkūs nelaimingi atsitikimai daugiausia įvyko statybos ir apdirbamosios pramonės įmonėse.
Panevėžio apskrities įmonėse pernai žuvo trys žmonės, o sunkiai sužalotų – 12. Šiemet žuvo keturi, o sunkiai sužaloti devyni.
Dažniausios nelaimių priežastys – netinkamai organizuoti ir vykdyti pavojingi darbai, darbo priemonės neatitiko reikalavimų, buvo nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė, darbuotojai pažeidė jiems privalomų vykdyti institucijų reikalavimus.
VDI Panevėžio skyriaus vedėjas R. Trota sako, jog dabar didžiausia bėda pasidarė nebe statybos, o žemės ūkio sritis. Daugiausia ir mirtinų, ir sunkių nelaimingų atsitikimų apskrityje įvyko ūkininkų ūkiuose. Tad artimiausiu metu žemdirbiams planuojami seminarai, kaip to išvengti. Pastebima, kad ne tik darbdaviai skiria nepakankamą dėmesį darbuotojų saugai ir sveikatai, bet ir patys darbuotojai nesisaugo. Ne vienas iš jų žuvo ar susižalojo neblaivus.
Darbo ginčų komisijos pasiteisino
G. Čepo teigimu, pasiteisino pernai pradėjusios veiklą darbo ginčų komisijos. 2012 metais, kai jos neveikė, teismuose buvo 2 000 individualių darbo ginčų, o pernai darbo ginčų komisijos visoje šalyje išnagrinėjo 5 000 tokių ginčų. Per devynis šių metų mėnesius – beveik 4 000. Tokias komisijas sudaro VDI, darbdavių ir darbuotojų atstovai.
Pernai šalyje patenkinta darbuotojų piniginių reikalavimų už beveik 14,6 mln. litų, šiemet – už maždaug 8–9 mln. litų. Darbdavių piniginių reikalavimų patenkinta už maždaug 450 tūkst. litų, o pernai – už 800 tūkst. Lt. Pastebima, kad dažniausiai dėl darbuotojų padarytos žalos kreipiasi transporto sektoriaus darbdaviai.
Darbo ginčų komisijos sprendimai yra privalomi. Tiesa, juos galima per mėnesį apskųsti teismui. Tokių atvejų nebūna daug – nesiekia procento. Atsiranda ir tokių darbdavių, kurie nei skundžia teismui sprendimo, nei jo vykdo, tad darbo tenka imtis antstoliams.
Panevėžio darbo ginčų komisija pernai gavo 258 asmenų prašymus. Nuo šių metų kovo ji priima ne vien Panevėžio, bet ir Utenos regiono žmonių prašymus. Per tris šių metų ketvirčius 304 išnagrinėtose bylose 202 pareiškėjų prašymai buvo visiškai arba iš dalies patenkinti, taikos sutartimi baigėsi 45 bylos. 36 bylos nenagrinėtos ieškovui atsisakius visų reikalavimų iki posėdžio.
Didžioji dalis bylų buvo dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų išieškojimo.
Pasak Panevėžio skyriaus Darbo ginčų komisijos pirmininkės Astos Gudonienės, daugiausia ginčijamasi dėl neišmokėto atlyginimo. Jos teigimu, esant sunkiai įmonės padėčiai, situacijai ritantis link bankroto, sąžiningi darbdaviai patys pataria kreiptis į darbo ginčų komisiją. Būta, kai darbdavys į posėdį ateina su pinigais ir atsiskaito komisijos akivaizdoje. Pastebėta, kad paprastai kreipiasi vienas įmonės darbuotojas, o sulaukę palankaus sprendimo – ateina ir kiti.
Daiva SAVICKIENĖ
