Nors Lietuvoje vis labiau jaučiamas darbo jėgos trūkumas,
bedarbiai neskuba darbintis legaliai. Nemažai daliai nedirbančiųjų mielesni nelegalūs padieniai darbai.
Išgraibsto per kelias valandas
Neoficialių darbo biržų apstu daugelyje didžiųjų Lietuvos miestų. Tokiomis biržomis vadinami bedarbių būriavimosi taškai, kur jie lūkuriuoja nelegalaus darbo siūlymų. Vilniuje padienių siūlymų laukiantys bedarbiai dažniausiai renkasi Totorių gatvėje ir prie Geležinkelio stoties, šalia „MacDonald’s“ greitojo maisto restorano.
Marijampolėje neoficiali darbdavių ir bedarbių susitikimo vieta – oficialios Darbo biržos panosėje. Savo paslaugas neretai siūlo vieną kitą litą alkoholio buteliui norintys užsidirbti bedarbiai.
Priešais Marijampolės Darbo biržą nelegalių darbo siūlymų laukiantys vyrai ima stoviniuoti kasdien nuo 7 valandos ryto. Čia jie mindžikuoja kelias valandas, maždaug iki 10-11 valandos. Per tą laiką daugumą jų išgraibsto nelegalų darbą siūlantys darbdaviai, ir iš keliolikos žmonių būrio be darbo lieka vienas kitas.
Nesulaukę siūlymo padirbėti marijampoliečiai išsiskirsto. „Juk visą dieną čia nestovėsi. Kas ieško darbininkų, tas anksti iš ryto atvažiuoja ir pasiima. Čia jau tokia tvarka“, – aiškino Jonu prisistatęs bedarbis.
Sutrukdyti negali
Marijampolės darbo biržos darbuotojai žino apie jų pašonėje įsitaisiusį ir kelerius metus veikiantį nelegalaus darbo ieškotojų tašką. „Negalėčiau sakyti, kad visi tie žmonės ieško nelegalaus darbo. Ne mūsų kompetencija tai tikrinti“, – aiškino Marijampolės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Zita Naruševičienė.
Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai žino ir kitus pagrindinius padienio darbo ieškančių bedarbių susibūrimo taškus, tačiau teigia, kad kovoti su juose kasdien įvykstančiais nelegaliais sandėriais – neįmanoma. Darbo inspekcija rūpinasi tik darbo vietose vykstančiu nelegaliu darbu. „Negalime prieiti prie žmonių, kurie stovi prie stoties, ir klausti, ką jie čia veikia. Formaliai tuo, kad ten stovi, jie nieko nepažeidžia“, – aiškino Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas Vilius Mačiulaitis.
Dirbti nori ne visi
Tuo pačiu metu verslininkai Lietuvoje skundžiasi, kad jiems sunku rasti ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir nekvalifikuotų darbuotojų. Per kelis šių metų mėnesius registruotų bedarbių šalyje sumažėjo daugiau kaip 8 tūkstančiais. Balandžio mėnesį šalyje buvo daugiau kaip 80 tūkst. registruotų bedarbių. Gegužę jų užregistruota 8 tūkst. mažiau.
Marijampolės darbo biržoje kone kasdien įregistruojama po keliolika laisvų darbo vietų. „Šiuo metu Marijampolėje jaučiamas nemažas darbo jėgos trūkumas. Didelių galimybių įsidarbinti turi ne tik žmonės su geru išsilavinimu, bet ir ieškantieji nekvalifikuoto darbo“, – sakė regioninės Darbo biržos viena vadovių Z. Naruševičienė.
Tačiau atsiradusios naujos darbo vietos domina anaiptol ne visus bedarbius. „Kad ten nieko gera nesiūlo. Dirbti griežtai reikėtų. O čia nori – ateini, nori – neini. Jei vieną dieną užsidirbi daugiau, kitą gali ilsėtis“, – pasakojo alkoholiu dvelkiantis vyras, prisistatęs Jonu. Šis marijampolietis priimdamas nelegalaus darbo siūlymus verčiasi jau kone dvejus metus, bet į oficialią Darbo biržą nesikreipia: vyrui nepatinka siūlomi darbai ir griežtas darbo grafikas.
Darbo biržos pareigūnų įsitikinimu, ne tokiems išrankiems bedarbiams oficiali birža tikrai turėtų ką pasiūlyti. „Jei žmogus nori dirbti, dabar jam sudaromos visos sąlygos tai daryti. Dažniausiai darbo neranda tie, kuriems trūksta noro ir iniciatyvos“, – aiškino Marijampolės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Z.Naruševičienė.
Turtų nesusikrauna
Marijampolietis Zigmas nedirba daugiau kaip ketverius metus. Staliaus specialybę turintis vyras pusmetį buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, tačiau sulaukė vos kelių darbo siūlymų ir juos atmetė. „Ai, ten siūlo visai bet ką. Niekam nerūpi, ar susirasi darbą, ar ne, turi iš ko gyventi ar esi kelias dienas nevalgęs“, – į Darbo biržos siūlomą pagalbą ranka mojo pusamžis suvalkietis.
Kelerius metus vyras verčiasi iš atsitiktinių darbų. Zigmu prisistatęs marijampolietis remontuoja kraštiečių namus, tvarko santechniką, stato langus. Vasarą šienauja pievas, veža šieną. Žiemą vyrui dažnai tenka skersti gyvulius.
Pasak Zigmo, dirbant nelegaliai per dieną Marijampolės krašte galima užsidirbti nuo 20 iki 45 litų. Darbo užmokestis priklauso nuo darbo pobūdžio ir jo sudėtingumo. Namų ūkio darbus dirbantys padieniai darbininkai dažniausiai yra bent kartą pamaitinami. Tie, kurie valgyti negauna, uždirba keliais litais daugiau.
Vis dėlto dirbant padienius darbus turtų susikrauti nepavyksta. „Pavasarį, vasarą – gerai. Galima užsidirbti ir normaliai išgyventi. O žiemą tikras badas būna, nors sienas graužk“, – guodėsi Zigmas. Marijampolietis nesikremta dėl to, kad dirbdamas nelegaliai neturi jokių socialinių garantijų. „Kai pilvas gurgia ir laukia alkani vaikai, jokios garantijos nerūpi“, – tvirtino keturiasdešimtmetis vyras.
Tikrintojai laukia skundų
Pernai Darbo inspekcija išaiškino pusantro tūkstančio nelegalaus darbo atvejų. Tačiau tikrojo problemos masto šie skaičiai neparodo. Pasak ekspertų, išaiškinti atvejai gali sudaryti vos dešimtadalį visos nelegalaus darbo rinkos.
Daugiausia pažeidimų nustatyta gavus anoniminių žmonių pranešimų. „Vykdome ir planinius patikrinimus: važiuojame į vietą ir tikriname, ar viskas gerai. Tačiau efektyviausiai nelegalaus darbo atvejų nustatome iš žmonių pranešimų“, – sakė Darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas V.Mačiulaitis.
Dažniausiai nelegaliai dirba žemesnio išsilavinimo žmonės, kuriems trūksta teisinių žinių bei supratimo. „Taip pat pro pirštus į darbo pobūdį žiūri tie, kuriems labiausiai reikia pinigų“, – dėstė V.Mačiulaitis. Nelegalus darbas už legalų daugeliu atvejų yra patrauklesnis ir darbdaviams, ir darbuotojams. „Darbdaviai išvengia nemažų mokesčių, o darbuotojai nelegaliai uždirba daugiau, nei dirbdami legaliai“, – aiškino V.Mačiulaitis.
Įdarbindamas oficialiai ir norėdamas darbuotojui sumokėti 1000 litų atlyginimą, darbdavys iš tos darbo vietos turi uždirbti beveik 1900 litų.
Nustačiusi nelegalaus darbo atvejį, Darbo inspekcija informaciją apie tai perduoda teismui. Jis ir sprendžia darbdavio likimą. Anksčiau buvo baudžiami ir darbininkai, tačiau dabar jų atsakomybės nebeliko. Už kiekvieną nelegalų darbuotoją darbdaviui gali grėsti bauda nuo 3 iki 10 tūkst. litų.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
Nuotr. Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai žino pagrindinius padienio darbo ieškančių bedarbių susibūrimo taškus, tačiau teigia, kad kovoti su juose kasdien įvykstančiais nelegaliais sandėriais – neįmanoma.
