Nelaimingas atsitikimas darbe, per kurį žuvo trisdešimt
šešerių metų panevėžietis Dainius Daunys, teliktų tik Valstybinės darbo
inspekcijos (VDI) pareigūnų dokumentuose užfiksuotas faktas, jei ne viena
aplinkybė – jaunas vyras dirbo be darbo sutarties. Karti darbo inspektorių
patirtis byloja, kad tokiu atveju darbdaviai, kuriems dirbo žuvusysis, apie
žmoniškumą, sąžinę, atjautą mąsto mažiausiai. Ant kortos pastatyta pernelyg daug
– nelegalaus darbo pripažinimo faktas Darbo kodekso normas pažeidusiam
darbdaviui gali kainuoti daugiau nei 90 tūkst. litų.
Vakar Panevėžio apylinkės teismas nagrinėjo administracinę bylą, kurioje ieškovas buvo VDI Panevėžio skyrius, o atsakovas – darbe žuvusio panevėžiečio darbdavio statuso besikratantis Deimantas Atkočiūnas. Jis kategoriškai neigė, kad D.Daunys dirbo jo labui, nors darbo inspektoriai buvo linkę manyti, kad tragiškai žuvęs žmogus – dar viena nelegalaus darbo auka.
Prieškalėdinis reisas tapo lemtingas
Tragedija, nusinešusi šeimos tėvo ir mylimo sūnaus gyvybę, įvyko praėjusių metų gruodžio 21-ąją.
Invalidumą turėjęs, tačiau darbo nesikratantis D.Daunys, pasak jo sutuoktinės Laimos Daunienės, darbą surado birželio mėnesį. Paskutiniu metu jam teko vežioti spalių krovinius. D.Atkočiūnui priklausantį krovininį automobilį panevėžiečio paskutinę gyvenimo dieną vairavo Irmantas Rūkas, o D.Dauniui teko Rokiškio linų fabrike pakrauti spalius ir Jonavoje krovinį iškrauti. Spalių užsakovas – Jonavoje esanti UAB “Vedautos autotransportas”. Vietoje, kur turėjo būti iškrautas krovinys, neatsargiai manevruodamas vairuotojas užkliudė D.Daunį, atbuline eiga sandėlio link riedanti mašina prispaudė jį prie sandėlio durų staktos. Sunkiai sužalota galva vyriškis mirė ligoninėje.
Žuvusiojo žmona L.Daunienė teismui pasakojo tiksliai nežinojusi, kam ir kur vyras dirba. D.Atkočiūnui priklausantis automobilis stovėjo po jų namo langais. Kur vyras išsirengė tą lemtingą gruodžio 21-osios rytą, moteris teigė nesiteiravusi. Sutuoktinis jai nepasakojo, kad dirba kokioje nors konkrečioje darbovietėje. Apie tai, kad jis galbūt padeda D.Atkočiūnui, žuvusiojo žmona galėjusi tik įtarti, nes vyras kartais grįždavo vėlai, purvinais drabužiais. Kokį atlygį jos vyrui mokėjo D.Atkočiūnas ir ar išvis mokėjo, našlė negalėjo atsakyti. “Vyras prie namų ūkio išlaikymo neprisidėjo, nes taupė pinigus mašinai”,- taip savo rašytiniame paaiškinime Darbo inspekcijai teigė L.Daunienė.
Kaip liudytoja teisme apklausta moteris “Sekundei” tvirtino, kad iki šiol vyro darbdavys be maitintojo likusia šeima nesidomėjo. “Visas gyvenimas sugriuvo”,- skaudžiai vyro netektį išgyveno ponia L.Daunienė. Dešimt metų santuokoje pragyvenusi pora augino šešerių metų dukrelę. Laukdama, kada bus pakviesta į teismo salę, moteris abejojo, ar verta stengtis įrodyti nelegalaus darbo faktą. “Kas iš to. Na, sumokės D.Atkočiūnas baudą valstybei, ir viskas. Jausis atsiskaitęs ir išpirkęs savo kaltę”,- kalbėjo D.Daunio žmona. Ji skeptiškai vertino galimybę iš žuvusio vyro darbdavio civiline tvarka išsireikalauti pagal įstatytus priklausančią beveik 100 tūkst. litų siekiančią kompensaciją. “Aš neturiu pinigų samdytis advokatų. Įsisukusi teismų karuselė pareikalaus daug moralinių jėgų ir pinigų, kurių aš neturiu”,- sakė slaugytoja dirbanti moteris. Kaip su maitintojo netekusia šeima pasielgs darbininko išsižadėjęs darbdavys, L.Daunienė teigė paliekanti jo sąžinei. “Skausmas ir netektis – pinigais neišmatuojami. Mūsų dukrelė neteko tėvo, senyvi vyro tėvai – mylimo sūnaus”,- kalbėjo ponia L.Daunienė.
Verslininkas išsižadėjo žuvusiojo
Žuvusiojo darbininko našlės interesams teisme atstovavo VDI Panevėžio skyriaus darbo inspektorius Daugailis Petras Povilonis, o nelegalaus darbo faktą atkakliai neigiantis D.Atkočiūnas gynėsi padedamas advokato. Vyriškis teismui tvirtino, kad prekybai spaliais turi įsigijęs verslo liudijimą, leidžiantį jam verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba. Jis neigė buvęs D.Daunio darbdaviu. Pasak D.Atkočiūno, praeitų metų gruodžio 20-ąją ir 21-ąją spalius iš Rokiškio į Jonavą I.Rūkas ir D.Daunys vežė be jo žinios, savo iniciatyva, pasinaudodami mašinos salone buvusiomis ir jo iš anksto pasirašytomis sąskaitomis faktūromis. Jis pats tuo metu, kai įvyko nelaimė, buvo Vokietijoje. Atsakovas neneigė pasiūlęs darbo neturinčiam D.Dauniui kokį kartą nuvežti spalius į Jonavą, o kai užsakovai sumokės už krovinį, atiduoti jam pinigus, tačiau jokio susitarimo dėl darbo D.Atkočiūno naudai, pasak atsakovo, nebuvo.
Verslininkas teismui aiškino jokio atlyginimo už darbą D.Dauniui nemokėjęs, dėl darbo sąlygų su juo nesitaręs. D.Atkočiūno advokatas taip laikėsi pozicijos, kad jo ginamojo ir žuvusiojo nesiejo jokie Darbo kodekso apibrėžti darbo santykiai, tad nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad D.Daunys dirbo D.Atkočiūno naudai ir už tai gaudavo atlyginimą, nes Darbo inspekcijos atstovas, surašęs atsakovui administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl nelegalaus darbo, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Darbdaviu gali būti ne tik bendrovė
“Darbo kodeksas numato, kad darbdaviu gali būti ne tik bendrovė, įmonė, bet ir fizinis asmuo, kaip kad šiuo atveju. Atsakovas ūkine veikla vertėsi turėdamas verslo liudijimą, tad tai veiklai vykdyti ir pasamdė darbuotojus, tačiau darbo santykių neįformino sutartimi”,- teigė darbo inspektorius D.P.Povilonis. Pasak inspektoriaus, jei teismas nuspręs, kad D.Daunys pas D.Atkočiūną dirbo nelegaliai, žuvusiojo artimieji įgis teisę į socialinę išmoką. “Jei yra sudaryta darbo sutartis, žuvus darbo vietoje vienkartinę beveik 100 tūkst. litų siekiančią išmoką artimiesiems moka “Sodra”. Šiuo atveju, kai buvo dirbama nelegaliai, atsakomybė ir visos išlaidos tenka darbdaviui. Tai – dideli pinigai, tad naivu būtų tikėtis, kad atsakovas geranoriškai sutiktų pripažinti nelegalaus darbo faktą”,- teigė Darbo inspekcijos atstovas.
Administracinių teisės pažeidimų protokole darbo inspektorius nurodo, kad D.Atkočiūnas leido dirbti I.Rūkui ir D.Dauniui nesudaręs rašytinės darbo sutarties. Darbuotojai neturėjo darbo pažymėjimų.
Tirdami šį nelaimingą atsitikimą darbo inspektoriai nejuto žuvusiojo artimųjų paramos. “Sekundės” žiniomis, D.Atkočiūnas su D.Dauniu buvo artimi pažįstami, galbūt dėl to našlė tik po ilgų įkalbinėjimų sutiko pateikti paaiškinimus Darbo inspekcijai.
Teisme liudijęs Jonavos bendrovės “Vetaudos autotransportas”, priėmusios D.Daunio atgabentą spalių krovinį, direktoriaus pavaduotojas Romaldas Mitinas tvirtino, kad pas D.Atkočiūną spalius bendrovė užsisakiusi penkis kartus. “Du paskutiniuosius krovinį pristatė būtent šitie vyrai – I.Rūkas ir D.Daunys. Ar krovinio dokumentai pasirašyti šių asmenų, bendrovės darbuotojai netikrino, kieno parašas sąskaitoje faktūroje neatkreipė dėmesio”,- patvirtino R.Mitinas. Jis teigė, kad prieš užsisakydami spalius pas D.Atkočiūną bendrovės atsakingi asmenys pasidomėjo ir įsitikino, kad verslininkas turi galiojantį verslo liudijimą. Ant krovinio sąskaitų faktūrų pasirašydavo D.Atkočiūnas. Pastarasis teigė, kad visuomet, išskyrus gruodžio 20-ąją ir 21-ąją, spalius jonaviškiams veždavo pats.
Mirusiųjų nebeprikelsi
Vakar pavakare išklausyti teismo nutarimo į Panevėžio apylinkės teismą atėjo D.Daunio žmona su dukrele, jo motina bei atsakovas šioje administracinėje byloje D.Atkočiūnas. Žuvusiojo motina, laukdama, kol teisėjas paskelbs verdiktą, kalbėjo, kad sūnus šį darbą dirbo ne vieną dieną. “Dirbdavo kone kasdien ir labai sunkiai. Spalius reikėdavo pasikrauti ir iškrauti. Padėdavo vairuotojas. Retą dieną neišvažiuodavo”,- sakė sūnaus netekusi mama. Dar iki šiol dėl netikėtos vaiko netekties negalinti atsitiesti moteris teigė, kad bene labiausiai gaila be tėvo likusios šešiametės anūkės. “Kaip galėjo vairuotojas nepastebėti mano tėčio?”- vis klausinėja mergaitė. Pasak žuvusiojo motinos, viską, ką sūnus uždirbo, teko išleisti jo laidotuvėms.
L.Daunienė nedrįso prognozuoti, koks galėtų būti teismo sprendimas. “Palieku viską spręsti teismui. Įrodymų užteko ir be mano parodymų”, – įsitikinusi našlė.
Teismo nutarimas vienus nuvylė, kitus galbūt pradžiugino. D.Atkočiūnas neigė, kad žuvusįjį su juo siejo darbo santykiai, apibrėžti Darbo kodekso straipsnių. Iš “Vedautos autotransporto”, kur įvyko tragedija, atstovų paaiškinimų taip pat nematyti, kad D.Atkočiūną su I.Rūku ir D.Dauniu būtų sieję darbo santykiai, kad atsakovas būtų mokėjęs jiems atlyginimą ar būtų dėl to susitaręs. Pasak teismo, tai, kad D.Daunys, pasinaudodamas D.Atkočiūnui priklausančiame automobilyje rastais dokumentais kartu su I.Rūku vežė spalių krovinį, nėra Darbo kodekso pažeidimas. Remdamasis administracinių teisės pažeidimų protokolu, surašytu D.Atkočiūnui, bei disponuodamas byloje esančia medžiaga, teismas negalėjo tvirtinti, kad D.Daunys dirbo pagal susitarimą su D.Atkočiūnu ir buvo susitaręs su juo dėl atlyginimo. Teismas nerado įrodymų, galinčių patvirtinti nelegalaus darbo faktą. Vadinasi, kad D.Atkočiūnas kaltas, negalima įrodyti. Nesant administracinio įvykio ir pažeidimo sudėties, verslininkui iškelta administracinė byla nutraukta.
“Jei darbo inspektoriai mano, kad buvo nelegalus darbas, surašydami protokolą turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius, kad pažeisti atitinkami Darbo kodekso straipsniai”,- po nutarimo paskelbimo susirinkusiesiems paaiškino teisėjas.
Svarbus artimųjų palaikymas
“Neturiu komentarų”,- po nutarties paskelbimo tepasakė D.Atkočiūnas. “Niekas tyčia to nedarė. Mirusiojo nebeprikelsi”,- mano žuvusiojo D.Daunio motina.
VDI Panevėžio skyriaus atstovas šioje administracinėje byloje D.P.Povilonis teigė, kad inspekcija svarstys, ar apskųsti Panevėžio apylinkės teismo nutarimą Vyriausiajam administraciniam teismui. Tam VDI turi 10 dienų. “Iniciatyvą turėtų rodyti žuvusiojo artimieji. Jiems turėtų rūpėti įrodyti nelegalaus darbo faktą, nes tik po to galima civiline tvarka pateikti ieškinį darbdaviui”,- sakė D.P.Povilonis.
Rasa Šošič
tel.(8-655)04727, rasa@sekunde.com
Nuotr. Vakar teisingumas buvo D.Atkočiūno pusėje. Ar verslininkas, kurio automobiliu vežė spalius ir per nelaimingą atsitikimą žuvo D.Daunys, prisimins maitintojo netekusią šeimą, artimieji palieka spręsti jo sąžinei.
