Panevėžio rajone šią vasarą veikiausiai atsiras dar daugiau piktžolėmis iki pečių apžėlusių, apleistų, pievų. Daugybė kaimo gyventojų, kurie turi tik pievas ir ganyklas, bet nelaiko jokio gyvulio, iki šiol deklaruodavo savo žemės ūkio naudmenas ir gaudavo išmokas, o už jas nušienaudavo laukus. Šiemet į visą išmoką galės pretenduoti tik turintieji gyvulių.
Tokia naujovė įtraukta į balandžio pabaigoje prasidedančio pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisykles. Visoje Lietuvoje ji palies tūkstančius kaimo gyventojų.
Žemės ūkio ministerija teigia, kad žemės ūkio paskirties žemė skirta tam, jog žmonės ją dirbtų, augintų produkciją, uždirbtų pajamų ir iš to darbo galėtų gyventi. Gyvulininkystė yra vienas svarbiausių žemės ūkio prioritetų.
Pagal Europos Sąjungos nuostatas, po 2013 metų į tiesiogines išmokas galės pretenduoti tik tie ūkininkai, kurie gauna pajamas iš žemės ūkio veiklos, kitaip sakant, tikri, aktyvūs žemdirbiai. Kadangi prie šios nuostatos einama laipsniškai, Lietuva nusprendė jau 2012 metais taikyti reikalavimą turėti gyvulių. Tik tokiu atveju žmogus galės pretenduoti į visą išmoką.
Neturintieji gyvulių, vadinamieji sofos ūkininkai, kurie tik dedasi žemdirbiais, sulauks piniginių sankcijų. Tiesa, kol nėra aišku kokių. Veikiausiai jiems išmoka bus sumažinta per pusę.
„Reikalavimą turėti gyvulių sukritikavo nemažai savivaldybių. Jos baiminasi, kad padaugės gyventojų, neprižiūrinčių savo žemių. Gali būti, kad bus padaryta tam tikrų pakeitimų, bet esminės nuostatos – laikyti gyvulius, manau, nebus atsisakyta“,– „Sekundei“ teigė Panevėžio rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bakanienė.
Seniūnų pavaduotojai, tvarkantys žemės naudmenų deklaravimo reikalus, neabejoja, kad naujovė sukels didelį pievų ir ganyklų savininkų pasipiktinimą.
„Mes siūlėme, kad turintiesiems iki 3 hektarų nebūtų keliama sąlyga laikyti gyvulių. Rajone yra nemažai pagyvenusių šeimų, kurios nebeturi sveikatos jų laikyti. Jie gaudavo išmokas, už kurias galėjo prižiūrėti savo pievas ir ganyklas“, – sakė Panevėžio seniūnijos seniūno pavaduotojas Alvydas Atkočiūnas.
Kita vertus, pasak seniūno, yra ir tokių, kuriems pievų ir ganyklų deklaravimas buvo tapęs verslu. Jie nuomodavosi nemažus tokių žemės ūkio naudmenų plotus tik tam, kad gautų išmokas. Atmetus pievų ir ganyklų išlaidas jiems dar likdavo pinigų.
Tarp Panevėžio seniūnijos teritorijoje pasėlius ir kitas žemės ūkio naudmenas deklaravusių gyventojų net 25 procentai yra panevėžiečiai. A.Atkočiūnas negali tiksliai pasakyti, kokia dalis iš jų turi pievas ir ganyklas, bet nelaiko gyvulių, tačiau teigia, kad tokių nemažai.
Paįstrio seniūnijos seniūno pavaduotojas Alvydas Varkalis neabejoja, kad padaugės nešienaujamų pievų.
„Jau dabar sunku apsileidėlius priversti nušienauti, o tada bus dar sunkiau“, – kalbėjo jis.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite kovo 29 d. „Sekundėje“.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
