Šilumos tiekėjai dar kartą mėgina laimę parduoti jiems priklausantį beveik 2 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatą išskirtinėje miesto vietoje, šalia Senvagės.
Kelerius metus tuščias stovėjęs pastatas, kuriame kadaise buvę įsikūrę aplinkosaugininkai, energetikai, galbūt prisikels naujam gyvenimui. Panevėžio centre, šalia Nevėžio upės, esantį pastatą, iš kurio atsiveria gražus vaizdas į Senvagę, jo savininkė miesto Savivaldybės valdoma įmonė „Panevėžio energija“ parduoda arba išnuomoja.
„Panevėžio energijos“ atstovė Daiva Paulauskienė sako, kad jau atsirado keli susidomėję potencialūs klientai, tačiau, ar įvyks sandoris, esą prognozuoti dar anksti.
Pirkėjų ar nuomotojų pasiūlymų įmonė laukia iki ketvirtadienio. Ankstesni mėginimai parduoti išskirtinėje miesto vietoje esantį pastatą buvo nesėkmingi.
Pasak D. Paulauskienės, pastatas įmonei jau seniai nereikalingas. Anksčiau jame veikė siurblinė, kuri, modernizavus šilumos ūkį, nebenaudojama.
Šilumos tiekėjai neatskleidžia nei pastato pardavimo, nei nuomos kainos, motyvuodami, kad tai komercinė paslaptis. Pasak jų, pirmenybė bus teikiama didžiausią kainą pasiūliusiam klientui.
Jei nepavyks parduoti ar išnuomoti viso 1854 kv m komplekso, savininkai pasiryžę jį nuomoti dalimis.
Kaip skelbia pardavėjai, pastato pirmas ir antras aukštai, turintys atskirą įėjimą, tinkami gamybai, sandėliavimui, logistikai, verslui plėtoti ar loftams įrengti. Komplekso rūsys – pirmas aukštas su atskiru įėjimu – gali būti pritaikytas administracinei veiklai: biurams, mokymo centrui ir panašiai. Kartu su pastatu parduodama ir šalia jo esanti 777 kv m asfaltuota aikštelė.
Tačiau pirmo aukšto patalpose įrengti bendrovei LESTO priklausantys elektros įrenginiai, kuriuos tektų iškelti, su pirkėju „Panevėžio energijai“ teks tartis dėl siurblinės patalpoje esančio pastato šildymo ir šilumos punkto funkcionavimą užtikrinančių veikiančių linijų iškėlimo.
Paklausesni – mažesni objektai
Nekilnojamojo turto specialistai mano, kad gerėjanti ekonominė situacija, augantys gyventojų lūkesčiai ir pagaliau kalbos apie euro įvedimą pagyvins tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties nekilnojamojo turto pardavimą ne tik Vilniuje, Klaipėdoje ar Kaune, bet ir Panevėžyje.
Pasak jų, jau praėjusiais metais buvo juntamas didesnis pirkėjų susidomėjimas nekilnojamuoju turtu.
„Žinoma, Panevėžyje nėra ypatingo šuolio, tačiau tikrai nėra ir štilio“, – „Sekundei“ teigė korporacijos „Matininkai“ vadovas Valdas Beinoris.
Pasak jo, parduoti didelius komercinius objektus, reikalaujančius didelių investicijų, vis dar sunku.
„Šilumos tiekėjų parduodamas pastatas labai geroje vietoje, bet, akivaizdu, kad pirkėjas turi būti pasirengęs nemažai į jį investuoti. Kaip sakoma, jeigu moki 3 litus, tai turėk galvoje, kad dar teks išleisti 10“, – kalbėjo jis.
Tiesa, pernai pagaliau buvo nupirktas prieš 20 metų bankrutavęs konservų fabrikas Kranto gatvėje.
Kita vertus, centrinėje miesto dalyje komercinių pastatų pasiūla nėra didelė.
V. Beinorio teigimu, aktyviau perkami ir nuomojami mažesni komerciniai objektai, pavyzdžiui, parduotuvės, taip pat gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas: butai, namai. Mažėja tuščių butų naujos statybos daugiabutyje Klaipėdos gatvėje.
Kad Panevėžyje baigėsi štilis nekilnojamojo turto rinkoje, rodo ir Registrų centro turimi duomenys. Praėjusių metų spalį šalies būsto rinkos segmente išsiskyrė Palanga (69 būsto sandoriai vietoj įprastinių 20–30) ir Panevėžys, trečią kartą šiemet perkopęs 100 butų sandorių per mėnesį ribą.
Pasak V. Beinorio, pastaruoju metu paklausūs žemės ūkio paskirties sklypai.
Korporacijos „Matininkai“ vadovas mano, kad nekilnojamojo turto kainos jau beveik nusistovėjusios, jeigu ir bus pokyčių, tai nedidelių.
„Žmonės kurį laiką nepirko, lauke, kad kainos kris. Paskui apie porą metų žiūrėjo, kaip bus, o dabar perka“, – sakė jis.
Butus keičia į namus
Nekilnojamojo turto kompanijos „Remax solutions“ Panevėžio filialo vadovas Vaidas Šukys teigia, kad Panevėžyje paklausiausi 2–3 kambarių butai antrame–ketvirtame aukštuose. Panevėžiečiai daugiausia perka naujos statybos namus iki 200 tūkstančių litų arba senos, kainuojančius iki 120 tūkst. litų.
„Dalis žmonių parduoda butus ir perka namus, kuriuose daugiau erdvės ir kuriuos lengviau išlaikyti“, – kalbėjo jis.
„Remax solutions“ duomenimis, Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje šiuo metu siūloma apie 512 butų, o per mėnesį parduodama 53, arba 1 iš 10 butų. Vidutinė 2–3 kambarių buto 1 kv m pardavimo kaina yra apie 1300 litų.
Panaši ir namų pasiūla – 540, bet per mėnesį parduodama tik 14 namų, arba 1 iš 39.
Komercinės ir gyvenamosios paskirties sklypų pasiūla siekia 628, per mėnesį parduodama 14, arba 1 iš 45.
Krizė NT rinkoje baigėsi
„Ober-Haus“, fiksuojančios butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, duomenimis, bendras butų kainų lygis šiuose miestuose per metus išaugo 0,9 proc., tai yra didžiausias metinis augimas nuo 2008 metų vidurio.
Panevėžyje butų kainos svyruoja nedaug. Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį buvo stebimas 0,1 proc. kainų sumažėjimas, vidutinė kvadratinio metro kaina sumažėjo 2 litais ir siekė 1785 litus.
Šios kompanijos Panevėžio filialo vadovas Romualdas Paulauskas sako, kad nekilnojamojo turto pirkėjų aktyvumas, palyginti su kriziniais 2009–2010 metais, labai išaugęs – sudaryta gerokai daugiau ir namų, ir butų pardavimo sandorių.
Tačiau, palyginti su ekonominiu pakilimu, gerokai mažiau statoma naujų namų. Pasak jo, tai lemia ir sunkesnės skolinimosi iš bankų sąlygos.
„Panevėžys toks miestas, kuriame žmonės butus ar namus perka ne nuomai, o sau gyventi. Tuo metu Vilniuje daug būsto perkama nuomai“, – pasakojo pašnekovas.
R. Paulausko teigimu, Panevėžyje pastaruoju metu sparčiai auga nuomojamų butų paklausa, o tvarkingų, su baldais butų pasiūla maža.
Norinčiųjų nuomotis būstą daugėja dėl kelių priežasčių. Vieni žmonės negali gauti bako paskolos, kiti, ypač jauni, nėra apsisprendę, ar liks ilgesniam laikui Panevėžyje, ar kelsis į kitą miestą, galbūt emigruos, todėl kurį laiką nori pagyventi nuomotame bute.
Palyginti su krizės pradžia, išaugusi ir komercinių patalpų nuomos paklausa. Pasak R. Paulausko, centrinėje miesto dalyje išnuomotos beveik visos komercinės patalpos. Paklausios ir judriose miesto vietose, pirmuosiuose aukštuose esančios patalpos.
Komercinės paskirties objektų pirkėjų taip pat yra. Kaip žinoma, Panevėžyje dalis komercinės paskirties pastatų buvo perimti bankų. Kai kurio tokio turto kainos per krizę gerokai sumažėjo, tad jis patrauklus potencialiems pirkėjams.
Pavyzdžiui, buvo parduota buvusi šaudykla prie autobusų stoties.
Žinoma, kai kurie miesto centrinėje dalyje esantys komercinės paskirties pastatai taip ir liko neparduoti, nors jų kaina nukrito kelis kartus. Pavyzdžiui, „Egivelos“ pramogų centras anksčiau buvo pardavinėjamas už 1 mln. Lt, dabar jo kaina sumažėjusi iki 400 tūkst. litų, bet norinčiųjų pirkti nėra.
„Ober-Haus“ Panevėžio filialo vadovas mano, kad miestui reikėtų naujo daugiabučio, naujų, nedidelių komercinės paskirties objektų judriose vietose. Tokie turėtų paklausą.
R. Paulausko teigimu, neteisūs tie, kurie tvirtina, kad Panevėžys miręs miestas, kad čia niekas nenori nieko pirkti. Pasak jo, visi gyventojai tikrai neišvažiuos, neišmirs. Panevėžys Aukštaitijos regiono sostinė, čia gyvavo ir gyvuos verslas, reikės ir gyvenamųjų, ir komercinės paskirties patalpų.
Inga SMALSKIENĖ
