Siūloma apmokestinti asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija milijoną litų.
Politikų svajonės iš Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio surinkti 17 mln. litų gali neišsipildyti. Mokestis paliestų tik maždaug 1000 pastatų savininkų kišenes, o viešojoje erdvėje jau juokaujama, kad kitąmet Lietuvoje gali padaugėti skyrybų, nes taip žmonės sieks pasidalinti turtą ir išvengti mokesčio.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje fiziniams asmenims priklauso 741 gyvenamosios paskirties būstas ir 415 negyvenamosios paskirties pastatų, kainuojančių daugiau nei 1 mln. litų.
Įstatymo projekte nurodoma, kad 1 proc. mokesčiu bus apmokestinama tik ta turto dalis, kuri viršija vieną milijoną litų. Jeigu būsto vertė – 1,5 mln. litų, mokestis bus skaičiuojamas nuo 500 tūkst. litų. Taikant 1 proc. mokesčio tarifą per metus tektų sumokėti 5000 litų.
Nors politikai tikisi, kad turtingasis ir brangaus NT turintis visuomenės sluoksnis bus pasiryžęs geranoriškai paremti valstybę, ekspertai mano, kad skubotai priimtas įstatymas skatins žmones išsisukinėti nuo mokesčio.
Taupyti galima skaidant turtą
Bendrovės PwC partnerė, Mokesčių skyriaus ir teisinių paslaugų skyriaus vadovė Kristina Kriščiūnaitė mano, kad išvengti NT mokesčio bus galima skaidant turtą. Be to, kol kas įstatymo projekte yra nepakankamai aiškiai suformuluotų punktų. Jų nepatikslinus, taip pat gali atsirasti landų piktnaudžiavimui.
„Mokestis siejamas su pačiu turtu, o ne su jame registruotų žmonių skaičiumi ar panašiai. Praktiškai apmokestinti būtų namai arba labai prabangūs butai. Jei turtas būtų išskaidomas į daugiau smulkesnių objektų ir kiekvieno vertė neviršys milijono, tada galima būtų išvengti mokesčių.
Tačiau nėra pakankamai aiškiai suformuluota, ar mokesčiai bus skaičiuojami nuo vieno objekto vertės, ar nuo visos asmeniui priklausančios nuosavybės vertės. Galima įvairiai interpretuoti. Aš interpretuočiau, kad skaičiuojama bus kiekvieno objekto vertė, tačiau galima suprasti ir kitaip“, – sakė K. Kriščiūnaitė.
Jei tėvai perrašo pusę namo vaikams, ar tai vienos šeimos turtas, ar jau dviejų? K. Kriščiūnaitė sakė, kad jei daugiau kaip milijono vertės namas NT registre išdalinamas į du nekilnojamojo turto objektus, kurių kiekvieno vertė neviršija milijono litų, gali būti, kad jie nebus apmokestinti, nes objektai jau bus du ir jie turės skirtingus savininkus.
Mokesčių ekspertė sakė, kad daugumoje valstybių NT mokestis yra, tačiau Lietuvoje neapmokestinama riba yra pakankamai aukšta. Todėl neaišku, kiek realios naudos mokestis duos valstybės biudžetu.
Abejoja, ar pinigai svarbesni už gerą reputaciją
Vienas NT įstatymo projekto iniciatorių konservatorius Jurgis Razma tikino, kad įvedant bet kurį mokestį galima prognozuoti, kad bus piktnaudžiavimo atvejų. Tačiau parlamentaras tikisi, kad turtingasis visuomenės sluoksnis, turintis brangaus NT, solidarizuosis ir geranoriškai prisidės prie viešųjų interesų.
„Tvarkytis su mokesčių nemokančiais gyventojais yra mokesčių administratoriaus reikalas, bet manau, kad gali būti ir ginčų teisme. Apmokestinamųjų ratas nėra didelis. O mokesčius renkančios institucijos neblogai susidoroja su masiniais mokesčiais, todėl NT mokesčio surinkimas nebus sudėtingiausias uždavinys“, – vylėsi J. Razma.
Jis abejoja, ar dėl kelių tūkstančių litų per metus, žmonės pultų skirtis ar kitais būdais sukčiauti ir taip rizikuoti savo reputacija.
Nauda abejotina
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius NT mokesčio įstatymo projektą pavadino fragmentišku, simboliniu ir gerai neapgalvotu.
„O greiti ir skuboti sprendimai paprastai sukuria galimybę ir poreikį ieškoti jų apėjimo būdų. Kol kas nėra aišku, ar apmokestinamas vienas objektas ar visas vieno žmogaus turimas NT. Kažkas iš NT mokesčio turės naudos, galbūt teisininkai, kurie dalins turtą“, – svarstė M. Statulevičius.
Jis mano, kad už NT surinkti mokesčiai turėtų keliauti ne į valstybės, o į savivaldybių biudžetus. Pinigai turėtų būti investuojami į infrastruktūros gerinimą: kelių tvarkymą, pastatų renovavimą.
„Politikai šneka tik apie pinigus, tikisi surinkti 17 mln. litų. Bet tokia suma biudžeto skylės neužkiš, dar neaišku, kiek kainuos naujo mokesčio administravimas“, – sakė M. Statulevičius.
