Kol kas mieste iš trijų parkų tik vienas teturi oficialų
statusą. Jį patvirtinantis dokumentas – detalusis planas – parengtas ir
mistiniam, kol kas tik popieriuje egzistuojančiam, ketvirtajam parkui Kniaudiškių gatvėje.
Savivaldybės – tik vienas parkas
Mieste egzistuoja trys neoficialūs parkai: vienas gražiausių, tačiau labiausiai apleistas Skaistakalnio, kažkada neva turėsiantis tapti meilės arba pasakų herojų parku, Marijonų gatvėje esantis Jaunimo sodas bei grėsmingais atrakcionais, panėšėjančiais į metalo nuolaužas, gyventojus bandantis privilioti Kultūros ir poilsio parkas.
Kol kas tik pastarasis turi oficialų parko statusą – detalųjį planą suskubta parengti šiek tiek daugiau nei prieš metus, pradėjus kalbėti apie universalios sporto arenos statybas parko teritorijoje. Detalųjį planą, įteisinantį parko statusą, turi ir beveik septynių hektarų dykynė Kniaudiškių gatvėje.
Detaliuoju planu įteisintas parko statusas aiškiai apibrėžia, kad teritorija yra Savivaldybei priklausančioje žemėje įrengta rekreacinė zona.
„Kodėl iki šiol nebuvo nustatytas parkų statusas, neaišku: ar kažkas tuo yra suinteresuotas, ar čia paprasčiausias aplaidumas? Aišku tik tiek, kad tokie dokumentai panaikintų galimybę pasinaudoti parko teritorija, sakykim, kaip laisva žeme“, – pabrėžė Ūkio komiteto pirmininkas Ramūnas Vyžintas. Šiuo metu vienintelis Kultūros ir poilsio parkas yra Savivaldybės nuosavybė. Visi kiti parkai ir didžioji dauguma žaliųjų zonų – valstybinė žemė.
Ne išimtis ažiotažui
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus kraštovaizdžio architektė Aurelija Čergelienė sutiko, kad parkų detalieji planai – didžiulė miesto problema. „Turint tokį planą, apibrėžiantį sklypo ribas, galima rengti ir teritorijos statinių techninį projektą, planuoti želdynų atsodinimą. O kai nėra griežtų ribų, žlunga ir gražiausi planai“, – mano A.Čergelienė.
Šiuo metu mieste 453 hektarai žemės miesto įvardyta kaip žalioji zona.
Kol kas miesto žaliosios zonos, išskyrus minėtus du parkus, tenurodytos bendrajame miesto plane. A.Čergelienė rami tik dėl Nevėžio pakrantėse esančių žaliųjų zonų. „Egzistuoja upės apsaugos zona, kurioje negalima nieko statyti. Jose, žinoma, niekas nieko nedarys. Tačiau dėl didžiųjų miesto parkų neramu. Į žaliuosius plotus mieste sėkmingai kėsinamasi – dėl žemės grąžinimo savininkams netenkame gražių vietų“, – pabrėžė kraštovaizdžio architektė.
A.Čergelienės manymu, lėšų detaliesiems planams nesurandanti Savivaldybė turėtų būti suinteresuota įsiteisinti bent miesto parkus.
„Suprantu, kad žalieji plotai – ne būtiniausia žemė, kuriai reikėtų skubių detaliųjų planų, tačiau bent pagrindiniams – keliems parkams – tie planai labai reikalingi“, – pabrėžė architektė. Anot jos, Lietuvoje kylant ažiotažui dėl žemių savininkams grąžinamų žaliųjų zonų Panevėžys nelieka išimtimi. Jau pasitaikė atvejų, kai savininkams grąžinami plotai, kurie miesto generaliniame plane buvo numatyti kaip teritorijos, skirtos užstatymams.
Be plano, bet su idėja
Kad detaliaisiais planais neapibrėžtos parkų teritorijos gali mažėti, įrodo Skaistakalnio parko, šiuo metu teužimančio vos 27 hektarus, pavyzdys. Kažkada šis parkas driekėsi dvigubai didesnėje teritorijoje – 54 hektarų zonoje. Tačiau dar tarybiniais laikais dalis parko buvo atiduota kariniam daliniui – dalį buvusios rekreacinės zonos nuo svetimų akių paslėpė iki šiol išlikusi griozdiška aukšta tvora. Vėliau kariniai pastatai buvo privatizuoti.
Šiuo metu apleisto Skaistakalnio parko sutvarkymo idėja – tik vizija. Dar pernai buvo paskelbti nugalėtojai, pasiūlę originaliausias idėjas, kaip Skaistakalnio parką paversti miestiečių traukos vieta. Apsistota ties dviem – meilės ir pasakų parko idėjomis. Kol kas už 20 tūkstančių litų, skirtų iš Savivaldybės biudžeto, Architektūros ir urbanistikos skyrius rengia sąlygas architektūriniam konkursui.
Plačiau skaitykite gegužės 11 d. “Sekundėje”.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Į vieną gražiausių, bet labiausiai apleistą Skaistakalnio parką, vis dar neturintį detaliojo plano, taikosi buvę žemės savininkai.
