Tūkstančio pliušinių meškučių nuotykis, kai vienmotoris lėktuvas neteisėtai kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, negali pasikartoti, nutarė Vyriausybė, ir numatė priemones, kurios tik menkai papildo senas taisykles.
Vasaros viduryje, liepos 4 d., Lietuvos sieną su Baltarusija vienmotoriu lėktuvėliu kirtę švedai dar nenubausti. Generalinė prokuratūra yra paskelbusi, jog neteisėtai sieną kirtusiems švedams yra inkriminuojami kaltinimai. Be nuobaudų kol kas likę ir lėktuvo nesulaikę sienos apsaugos pareigūnai, tačiau jiems tyrimai, kaip žinoma, nėra pradėti.
Per pastaruosius metus Lietuvos karinės oro pajėgos (KOP) yra užfiksavusios maždaug trisdešimt oro erdvės pažeidimų, dėl kurių iškeltos bylos. Už didžiąją dalį pažeidimų turėtų būti atsakinga Civilinės aviacijos administracija (CAA), mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Komitetas yra pateikęs prašymą pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima stiprinti oro erdvės apsaugą, tačiau iki šiol jų nesulaukta.
„Komitetas teiravosi, kokių priemonių prieš šiuos pažeidėjus ėmėsi CAA: ar jos buvo adekvačios ir tinkamos, ar davė norimų rezultatų, susijusių su aviacijos įstatymų laikymosi priežiūra bei aviacinės drausmės užtikrinimu civilinėje aviacijoje. Ar CAA priežiūra šioje srityje neturėtų būti aktyvesnė ir veiksmingesnė, nes jos rankose yra visi svertai, reikalingi tiek civilinės aviacijos pilotams, tiek civiliniams aerodromams prižiūrėti“, – apie pateiktą užklausą pasakojo A. Anušauskas.
CAA dar nepateikė atsakymo, tačiau pirmuosius pasiūlymus svarstyti Vyriausybei pateikė Susisiekimo ministerija. Tiesa, šios ir kitų institucijų pastebėjimai dar bus aptariami darbo grupėje, tad galutiniai teisės aktų pakeitimai gali atrodyti kitaip. Tačiau pirminis variantas atrodo gana skurdžiai. Naujovėmis siūloma įpareigoti orlaivių pilotus pranešti apie skrydį šalies nevaldomąja oro erdve pasienio zonos dalyje. Jei to nėra paisoma, pažeidėjui numatyta administracinė atsakomybė.
Tačiau jei iki šiol dalis pažeidimų įvykdavo dėl to, jog jie tiesiog nebūdavo pastebėti, naujai numatomos priemonės nėra pakankamos ir turėtų būti svarstoma, kaip stiprinti prevenciją ir apsaugą turinčių užtikrinti institucijų galimybes, mano A. Anušauskas: „Tai geros žinios, tačiau tokios priemonės nėra pakankamos.“ Juo labiau kad remiantis švedų, skraidinančių pliušinius meškiukus į Baltarusiją, atveju, jie turėjo pateikti skrydžio planą prieš kirsdami sieną su gretima šalimi. Tad abejojama, jog administracinės nuobaudos (dar nežinia, kokio dydžio) atgrasytų piktybiškus pažeidėjus.
Šias priemones skeptiškai vertina ir Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas – anot jo, reikia numatyti atsakomybę ne galimiems pažeidėjams, o saugą prižiūrintiems pareigūnams. J. Mažinto teigimu, yra įvairių priemonių, leidžiančių identifikuoti ir sekti oro erdvėje pastebėtą objektą, tad nurodymas apie skrydį informuoti pilotui – tik siekis atsikratyti atsakomybės. Taip pat praverstų intensyvesnė apsauga, pavyzdžiui, papildomi stebėjimo postai teritorijose, besiribojančiose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi.
Anot J. Mažinto, papildomos priemonės daug investicijų nepareikalautų. Taip pat papildomai derėtų stiprinti komunikaciją tarp oro erdvę bei pažemės sienos teritoriją prižiūrinčių institucijų. „Manau, reikėtų nebijoti numatyti griežtesnę atsakomybę už pažeidimą – atimti piloto licenciją. Bei teisės aktuose būtina numatyti, kas laukia pareigūnų, nepastebėjusių pažeidimų“, – teigė J. Mažintas.
Kada darbą galėtų pradėti darbo grupė, svarstysianti papildomas oro erdvės apsaugos priemones, nežinoma. CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas aiškina, kad nereikėtų iš anksto nuvertinti pradinių pasiūlymų – jie tik pradiniai ir nebus baiminamasi sugriežtinti ir už saugą atsakingų institucijų bei jose dirbančių pareigūnų atsakomybę. Kol kas apie tai nėra garsiai prabilę nei teisėsaugos pareigūnai, nei Krašto apsaugos ministerija.
