Šiuolaikinei visuomenei socialinių įmonių paskirtis turėtų būti gerai žinoma – jose siekiama įdarbinti negalinčiuosius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, tai yra neįgaliuosius, ilgalaikius, vyresnio amžiaus bedarbius ir pan. Už šių asmenų įdarbinimą ir jų darbo vietos išlaikymą darbdavius finansiškai remia valstybė.
Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ tvirtina, kad Socialinių įmonių įstatymas, užuot padėjęs integruoti sunkią negalią turinčius žmones į darbo rinką, palieka juos už borto.
Tokios įmonės vadovaujasi Socialinių įmonių įstatymu. Dabar šis įstatymas atsidūrė permainų kelyje – Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui įstatymą patikslinti, atsižvelgiant į Europos Komisijos reglamento nuostatas.
Tačiau su įstatymo projektu susipažinusios neįgaliųjų organizacijos tikina, kad jis netinkamas ir neefektyvus. Permainos nepatinka ir socialinių įmonių vadovams, nes jaučia grėsmę dėl jų atsidurti ant žlugimo ribos.
Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ tvirtina, kad Socialinių įmonių įstatymas, užuot integravęs sunkią negalią turinčius žmones į darbo rinką, palieka juos už borto.
Šios asociacijos tarybos narys, Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis teigia, kad socialinėse įmonėse labiausiai pažeidžiamų ir sunkiausios negalios žmonių darbo vietas užima lengvos negalios darbuotojai – jie gali įsidarbinti pagal kitas valstybės remiamas programas, o sunkios negalios žmonės lieka atskirti nuo visuomenės, be to, neturi galimybės dirbti.
„Siekdami, kad Socialinių įmonių įstatymas prisidėtų prie pažeidžiamiausių grupių integracijos į darbo rinką, siūlome didinti darbo vietų, skirtų sunkiausią negalią turintiems žmonėms, proporciją. Be to, į socialines įmones neįtraukti tų tikslinės grupės asmenų, kurie patys sugeba įsidarbinti atviroje rinkoje, nes jiems gali būti taikomas lankstus darbo grafikas ar kitos priemonės. Taip būtų užtikrintas racionalus valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimas“, – teigia Z. Jančauskis.
Anot neįgaliųjų, įstatymas netinkamas, nes nėra efektyvus ir prieštarauja Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai. Socialinės įmonės, pareiškėjų nuomone, galėtų motyvuoti, sudaryti sąlygas įgyti darbo įgūdžių tiek neįgaliesiems, tiek ilgalaikiams bedarbiams ir grąžinti juos į atvirą darbo rinką.
Pateikė rekomendacijas
Z. Jančauskis teigia, kad „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė savo rekomendacijas, tačiau rengiant įstatymo patikslinimus į jas nebuvo atsižvelgta. Kai projektas bus svarstomas Seime, neįgaliųjų atstovai pasirengę dalyvauti posėdyje ir dar kartą išsakyti savo nuomonę.
Asociacijos atstovai įsitikinę, kad į darbą socialinėse įmonėse neturėtų būti priimama neribotam laikui, kaip yra dabar. Pasak jų, tokia įmonė turi tapti tarpine grandimi – bedarbis priimamas metams, paskui, įgijęs patirties ir įgūdžių, privalo užleisti vietą kitam, o pats įsilieti į darbo rinką.
Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ duomenimis, socialinėse įmonėse šiuo metu dirba apie 4500 žmonių, iš jų sunkios negalios – tik apie 200. Atstovai teigia, kad, vertinant faktą valstybės lėšų efektyvumo požiūriu, tai akivaizdi disproporcija. Anot jų, maksimali parama neįgaliojo darbo vietai steigti ir išlaikyti skiriama mažiausią neįgalumą turintiems žmonėms, tokie gali ieškotis darbo pagal kitas subsidijų ir paramos formas ir nebūtinai socialinėse įmonėse.
Kita nuomonė
Socialinių įmonių asociacijos pirmininkės Ilonos Tarvydienės teigimu, šiuo metu Lietuvoje veikia 148 socialinės įmonės, iš jų 66 – neįgaliųjų.
Socialinėse įmonėse dirba 7237 žmonės, iš jų 5341 priklauso tikslinėms grupėms: neįgaliųjų, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, yra 305, neįgaliųjų, kurių darbingumo lygis 30–40 proc., dirba 2312, 45–55 proc. darbingumo lygį turi 2269, ir kt.
„Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ pateikia klaidinamą informaciją apie socialines įmones ir jose dirbančius neįgaliuosius. Socialinėse įmonėse dirba ne lengviausią, o vidutinę negalią turintys asmenys, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis“, – tvirtina pirmininkė.
Socialinių įmonių asociacija, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga kreipėsi į Seimo pirmininkę bei Seimo narius ir rašte išdėstė savo nuomonę. Reaguodami į asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ išsakytą nuomonę, pabrėžė, kad tiek galiojantis įstatymas, tiek parengtas Socialinių įmonių įstatymo projektas neprieštarauja Jungtinių Tautų Neįgaliųjų konvencijai ir įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas.
„Socialines įmones norima padaryti pereinamuoju kiemu: priimame neįgalųjį, jį išmokome, žmogus sėkmingai pradeda dirbti ir po metų su juo reikia atsisveikinti, priimti kitą, iš naujo jį mokyti ir vėl atleisti. Kur žmogui po metų eiti?“ – stebisi I. Tarvydienė.
O Seimo pirmininkei išsiųstame rašte teigiama: „,Manome, kad siūlymas neteikti valstybės paramos lengvą negalią turinčių asmenų įdarbinimui yra nepagrįstas, nes sudarytų sąlygas šiems asmenims iškristi iš darbo rinkos.“
Vienas – turintis sunkią negalią
Panevėžio teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė informuoja, kad Panevėžio regione veiklą vykdo devynios socialinės įmonės.
Panevėžio mieste ir rajone yra šešios tokios įmonės, viena iš jų, kurios daugiau nei pusę darbuotojų yra neįgalūs, turi neįgaliųjų socialinės įmonės statusą.
Rugsėjo pradžioje Socialinėse įmonėse dirbo 382 žmonės, iš jų 256 (arba 67 procentai) neįgalūs. Jiems, pasak J. Grigalionienės, darbo birža kompensuoja dalį darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Panevėžio mieste bei rajone esančiose socialinėse įmonėse dirba vienas žmogus, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, tai yra iki 25 procentų darbingumo. Įmonėse dirba 140 asmenų, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, tai yra 30–40 procentų darbingumas, ir 103 asmenys, turintys lengvą neįgalumo lygį, – 45-55 procentų darbingumą. Be to, įmonėse dirba 12 asmenų, turinčių vidutinių specialiųjų poreikių.
Pagrindinės socialinių įmonių darbuotojų profesijos: keramikai, siuvėjai, žaislų surinkėjai, plastikinių gaminių linijos operatoriai, fasuotojai ir atliekų perdirbimo operatoriai.
Šiais metais įsteigtos septynios darbo vietos neįgaliesiems ir bus panaudota apie 84 tūkstančius eurų.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Numatytos permainos
Socialinių įmonių įstatymo naujovės – daugiau dėmesio vyresnio amžiaus bedarbiams ir darbdavių socialinei atsakomybei.
Šiuo metu socialinėse įmonėse remiamas įdarbinimas asmenų, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, o patikslinto įstatymo projekte numatyta, kad būtų remiamas įdarbinimas vyresnių nei 50 metų bedarbių.
Taip pat siūloma neišskirti mokymų pobūdžio ir nustatyti, kad subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti sudarytų iki 60 procentų reikalingų išlaidų.
Šiuo metu subsidija specialiajam darbuotojų mokymui gali sudaryti iki 35 proc. išlaidų, o bendrojo pobūdžio mokymui – iki 60 proc. išlaidų.
Tikslinami ir valstybės pagalbos dydžio apribojimai. Numatyta, kad valstybės pagalba neįgalių asmenų darbo užmokesčiui padengti neįgaliųjų socialinei įmonei negali sudaryti daugiau kaip 10 milijonų eurų per metus.
Siekiant užtikrinti darbdavio pareigą prisidėti savo lėšomis mokant atlyginimo dalį įdarbintam tikslinei grupei priklausančiam asmeniui ar prisidėti nuosavomis lėšomis gaunant kitas valstybės pagalbos rūšis, nustatoma, kad valstybės pagalba Socialinių įmonių įstatyme numatytoms valstybės pagalboms rūšims socialinėms įmonėms būtų teikiama tik Socialinių įmonių įstatyme nustatyta tvarka.
