Žada piketuoti
Nesulaukę, kol miesto valdžia atkreips deramą dėmesį į sutrikusio intelekto žmonių problemas, pavojaus varpais ėmė skambinti neįgaliųjų tėvai ir juos globojančių įstaigų bei organizacijų vadovai. Ilgiau kentėti jie nebegali, nes neįgaliųjų užimtumo problema kasmet darosi vis skaudesnė.
Miesto valdžios atstovus ir specialiųjų įstaigų vadovus į diskusiją sukvietusi sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Panevėžio viltis“ vadovė Aušra Maskaliovienė sako, kad nebegalima taikstytis su situacija, kai 21-erių metų sulaukęs proto negalią turintis jaunuolis neturi kuo užsiimti.
„Būtina rasti galimybių plėsti Jaunuolių dienos centro veiklą, nes dabar jis negali priimti visų 21-erių sulaukusių žmonių, – pabrėžė A.Maskaliovienė. – Tokia padėtis negali tęstis, nes neįgaliesiems reikalinga socializacija, o užsidarius namuose vyksta jų asmenybės regresas. Tėvai nusiteikę karingai, jei prireiks, su plakatais žada piketuoti prie miesto Savivaldybės“.
Nenori „gulagų“
Pasak Abilitacinio ugdymo centro direktorės Dainės Šilienės, per artimiausius penkerius metus 21-ojo gimtadienio sulauks 14 įstaigos ugdytinių.
„Trims mūsų ugdytiniams 21-eri sueis jau balandžio mėnesį. Du iš jų – labai sunkią negalią turintys dvyniai. Jei niekas nepasikeis, jie liks namuose, o visos pastangos juos ugdyti bus veltui, – situacijos grėsmingumą apibūdino D.Šilienė. – Plėsti mūsų centrą ir ugdyti žmones, vyresnius nei 21-erių, neleidžia įstaigos įstatai.“
Septyni Panevėžio specialiąją mokyklą baigę vaikai nuo rugsėjo 1 dienos liko be užimtumo, nes pasirodė, kad planuotos neformaliojo ugdymo programos įgyvendinti nepavyks.
Aktuali ir kita problema: mirus proto negalią turinčiojo tėvams, šie žmonės lieka vieni ir patys nepajėgia tvarkyti savo gyvenimo. „Viliamės, kad pavyks šių žmonių neišvežti iš savo miesto, neišplėšti iš savos bendruomenės, o paslaugas jie galės gauti ten, kur gyveno. Juolab kad dauguma jų turi gyvenamąją vietą, – tikisi A.Maskaliovienė. – Galbūt šiems žmonėms padėtų lankomosios priežiūros specialistai. Dabar situacija graudi, nes lankomosios priežiūros paslaugos socialiniai darbuotojai neteikia, nes nemoka to daryti. Mes, proto negalią turinčių vaikų tėvai, nenorime didelių gulaginių įstaigų, savo vaikus trokštame ugdyti mažuose susitelkusiuose kolektyvuose.“
Vicemero Petro Luomano svarstymams, ar sutrikusio intelekto žmonės sugebės vieni gyventi ir tvarkyti savo pinigus, diskusijos dalyviai nepritarė. „Turime pavyzdžių, kad padedami specialistų tokie žmonės sėkmingai gyvena vieni. Žinoma, pagalba jiems būtina“, – pabrėžė specialistės.
Neaiškus ir pagyvenusių žmonių, turinčių proto negalią, likimas. Gyventi stacionarioje įstaigoje tokie žmonės dažniausiai nenori, tačiau pageidauja būti aktyviais visuomenės nariais. Užimtumo centrų jiems Panevėžyje labai trūksta, o Jaunuolių dienos centras nepajėgus patenkinti visų poreikio. Būtina, kad centro paslaugos būtų diferencijuojamos pagal amžių, nes atėjus laikui lankytojai teikiamas paslaugas „išauga“ ir neturi kuo užsiimti.
„Jei miesto valdžia sutiks skirti pinigų nuomai, Specialioji mokykla mums išnuomos papildomas patalpas, jose bus galima ugdyti dar dešimt žmonių“, – sakė Jaunuolių dienos centro direktorė Lina Trebienė. P.Luomanas patarė kuo skubiau parašyti raštą miesto valdžiai.
Valdžia iniciatyvos
nerodo
„Panevėžio vilties“ vadovė prisiminė, kad pradžia šioms problemoms spręsti buvo tikrai sėkminga. Buvo surengta konferencija „Žmonių su proto negalia socialinės integracijos realybė, problemos ir perspektyvos“, po jos tuomečio miesto Savivaldybės direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus įsakymu buvo sudaryta darbo grupė siūlymams dėl socialinių paslaugų plėtros parengti. Kodėl ši darbo grupė nefunkcionuoja, P.Luomanas negalėjo atsakyti. Jis patarė kreiptis į miesto merą, Tarybą arba kolegiją su prašymu, kad darbo grupė būtų sudaryta iš naujo.
Bendrija „Panevėžio viltis“ vasarą kreipėsi į miesto valdžią ir prašė Jaunuolių dienos centrui perduoti pastatą, esantį Venslaviškio g. 6. Tokiu būdu atsirastų galimybių įstaigai dalyvauti ES Struktūrinių fondų paramos programoje ir plėsti savo veiklą. Jaunuolių dienos centro direktorė L.Trebienė sakė, kad įstaigos kolektyvas sutinka pakęsti ir tame pačiame pastate esančio morgo kaimynystę.
„Tokiems sprendimams reikalinga politinė valia, tai negali būti mano vieno sprendimas“, – nieko džiuginančio negalėjo pasakyti vicemeras.
Panevėžio specialiosios mokyklos direktorius Visvaldas Matkevičius neslėpė įsitikinimo, kad ir pinigų miesto biudžete, ir patalpas galima rasti, tik valdžios vyrai neturi noro tą daryti ir nerodo iniciatyvos.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Sutrikusio intelekto žmonių globos
bendrijos „Panevėžio viltis“ vadovė Aušra Maskolaitienė (dešinėje) sako, kad
negalią turinčiųjų tėvai pasiryžę už savo vaikus kovoti net piketuodami prie
miesto Savivaldybės.
