Svajoja „vairuoti“ ir ministrų kabinetą.
Ilgokai sklandę gandai apie Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko partijos steigimą tapo realybe. Lapkričio 19 d. Trakuose vyko steigiamasis partijos, pavadintos „Sąjunga Taip“, suvažiavimas. Tačiau naujos partijos steigimas netapo dideliu įvykiu – vis mažiau kas tiki naujais gelbėtojais.
Kaip anksčiau teigė A. Zuokas, jo įkurto visuomeninio judėjimo narių skaičius viršija 10 tūkstančių ir būtent šis judėjimas taps kuriamos politinės partijos pagrindu. Pastaruoju metu buvo stengiamasi išplėsti judėjimą už Vilniaus ribų: spalio 15 d. įsteigtas pirmasis skyrius Kaune, o po kelių savaičių A. Zuokas spėjo nuvykti ir į Londoną bei ten suburti savo rėmėjų grupę.
Trys partijos ir nė vieno liberalo?
Pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo, sparčiai daugėjant naujų partijų, buvo populiarus posakis „du lietuviai, trys partijos“. Ši situacija dabar aktualiausia liberalių pažiūrų rinkėjams, kuriems atstovauti veržiasi net trys liberaliomis save laikančios partijos. Likus savaitei iki partijos steigiamojo suvažiavimo A. Zuokas Lietuvos nacionalinei televizijai teigė, kad jo partija bus liberali, o nuo kitų liberalų partijų išsiskirs tuo, jog skleis „atsakingą liberalizmą“. Kaip aiškino A. Zuokas, „tokiu būdu norime atsiriboti nuo tų liberalų, kuriems egzistavo tik žodis „laisvė“, bet neegzistavo atsakomybė ir pareigos. Mes šalia laisvės keliame ir atsakomybę“.
Kuo šis „atsakingas liberalizmas“ skirsis nuo Liberalų sąjūdžio „blaivaus liberalizmo“ ar Liberalų ir centro sąjūdžio „trečiojo kelio“, kol kas sunku pasakyti. Tačiau A. Zuokas ne veltui yra labai įžvalgus ir pragmatiškas politikas – jis puikiai jaučia, kad ne ideologinis grynumas taps svarbiausiu naujos partijos skiriamuoju ženklu. Pats A. Zuokas bus ne tik partijos veidas, bet ir simbolis, atstojantis visas politines vertybes ir programas. Kaip teigė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Alvidas Lukošaitis, vertėtų pakeisti tradicinį A. Zuoko vertinimą. „Šiandien A. Zuokas nebėra tas pats liberalas, koks atrodė vakar. Jis labiau orientuojasi į platesnius rinkėjų sluoksnius ir jo partija greičiausiai sieks gauti pačių įvairiausių rinkėjų paramą“, – teigė A. Lukošaitis.
Vilniaus miestas – labai tinkama „žaidimų aikštelė“ mero viešųjų ryšių akcijoms ir nuolatiniam rinkėjų dėmesiui palaikyti. Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyrius jau tapo asmenine A. Zuoko „reklamos agentūra“, kuri netrukus turėtų susitelkti kitų metų Seimo rinkimams. Tam reikės ne tik džiuginti vilniečius naujomis A. Zuoko iniciatyvomis, bet ir kurti lūkesčius, kad „taip gerai kaip Vilniuje“ turėtų būti ir visoje Lietuvoje – suprask, A. Zuoko fantazijai Vilnius per ankštas, tad jam labiau pritiktų Lietuvos premjero postas.
Apie tai, kad tik į premjero postą keistų savo dabartinę mero kėdę, A. Zuokas atvirai kalbėjo žiniasklaidai. Bemaž atkartodamas Viktoro Uspaskicho žodžius, kad paprastu Seimo nariu būti yra „ne lygis“, A. Zuokas pripažino, jog jis tik formaliai būtų naujos partijos rinkimų sąrašo viršuje. Eiti dirbti į Seimą jis neketina, tačiau mielai prisiimtų atsakomybę už Vyriausybės veiklą.
Toks prisipažinimas – drąsus poelgis, nes rinkėjams gali nepatikti būti mulkinamiems. Pasakyti, kad „rinkite mane į Seimą, nors ir neketinu jame dirbti“ – tarsi iš anksto nutraukti nuo savęs figos lapelį, kuris pridengia sprendimą, apie kurį visi nutuokia, bet iš padorumo kuklinasi garsiai kalbėti.
Tačiau A. Zuokas jau seniai nevaidina politinio skaistuolio – jis nesigėdija savo teistumo, nerausta, klausinėjamas apie „Rubicono“, persivadinusio „Icor“, interesus nevaidina patrioto ir lengva ranka atiduoda Lenkų rinkimų akcijai kontroliuoti viso Vilniaus švietimo reikalus dėl koalicijos sustiprinimo. Tad A. Zuoko rinkėjai turėtų būti įpratę, kad Vilniaus meras yra „pragmatiškas“ politikas, kuris bendrautų su bet kuria partija. Todėl naujoji partija neturės jokių ideologinių barjerų prie bet kurios koalicijos po Seimo rinkimų prisijungti, jei tik perkops 5 proc. ribą. Tačiau kuriama partija netaps alternatyva senosioms partijoms – tai tiesiog dar vienas technokratinis projektas, leidžiantis politikoje išlikti seniems veikėjams.
„Pagal mūsų rinkimų sistemą partija į Seimą gali patekti dviem būdais – ne tik pagal rinkimų sąrašus, bet ir laimėję vienmandatėse apygardose. Manau, kad A. Zuoko partija pasinaudos šiomis galimybėmis ir gali turėti savo atstovus būsimame Seime“, – prognozavo A. Lukošaitis. Anot jo, A. Zuoko sėkmė nebūtinai bus kitų liberalių partijų sąskaita – liberalų partijos nuolat yra linkusios tarpusavyje konkuruoti, tačiau vis nustebina neblogais rezultatais rinkimuose.
Tomas Janeliūnas
