Negyjanti miesto žaizda – sulopyta sporto aikštelė (papildyta)

Prieš septynerius metus Parko gatvėje atsiradusi ekstremalaus sporto aikštelė Vakarų vietos bendruomenės lėšomis buvo renovuota dar pernai. Nepaisant to, parke dviračiais ir riedlentėmis važinėjantys jaunuoliai priversti manevruoti, kad neįkristų į rampų skyles.

Nors ekstremalaus sporto aikštelė mėgstama jaunimo laisvalaikio leidimo vieta, dalis joje esančių rampų jau nėra tinkamos naudoti. Medinės konstrukcijos akivaizdžiai pūva, atsilupę rampų kraštai trukdo saugiai užvažiuoti, o klibančios pakylos – atlikti triukus. U.Mikaliūno nuotr.

Miesto parke įrengtoje ekstremalaus sporto aikštelėje nuolatos galima rasti aktyvaus jaunimo. Dalis jų – ekstremalaus riedlenčių ar BMX dviračių sporto gerbėjai, tačiau dažnai čia važinėti paspirtukais ar paprastais dviračiais užklysta ir šalia esančio gyvenamojo rajono vaikai.

Nors aikštelė yra mėgstama jaunimo laisvalaikio leidimo vieta, dalis joje esančių rampų jau nėra tinkamos naudoti. Medinės konstrukcijos akivaizdžiai pūva, atsilupę rampų kraštai trukdo saugiai užvažiuoti, o klibančios pakylos – atlikti triukus.

Ekstremaliu BMX dviračių sportu užsiimantis, nemažai laiko aikštelėje praleidžiantis Žygimantas Kriščiūnas „Sekundei“ teigė, kad atliekant sudėtingus dviračių triukus pasitaiko atvejų, kai kas nors įgriūna į rampoje žiojinčią skylę.

„Rimtų susižalojimų nepasitaikė, kiek buvo įmanoma, skylę užtaisėme savo jėgomis paprastomis medžio plokštėmis. Bet nuo to nei patogiau, nei saugiau“, – sakė Ž. Kriščiūnas.

Kitas ekstremalaus sporto gerbėjas Vaidas Šaparnis teigė pats rašęs keletą laiškų miesto Savivaldybės Ūkio skyriui, teiravęsis apie galimą aikštelės remonto finansavimą.

„Negavau jokio atsakymo. Baisu ką nors daugiau ir sakyti – dar sugalvos iš viso rampas nugriauti“, – kalbėjo moksleivis.

Vieni griauna, kiti remontuoja

Jeigu įvertinęs esamą būklę aikštyno nenugriaus jį prižiūrintis miesto Kūno kultūros ir sporto centras (KKSC), gali būti, kad ten esančias konstrukcijas sunaikins aplinkiniai.

„Vienos rampos jau nebeturime – ją visiškai sulaužė chuliganai. Dingo ir dalis metalinių konstrukcijų, tikriausiai benamiai jas nulupa ir neša į metalo laužo supirktuves“, – svarstė V. Šaparnis.

Laimei, daugiau konfliktų tarp sportuoti norinčio jaunimo ir Vakarinės vietos bendruomenės pastaruoju metu nekyla. Bendruomenės tarybos pirmininkė Jūratė Pauliukienė džiaugėsi, kad rajone yra tokia sporto aikštelė.

„Dėl to 2013 metais ir prisidėjome prie aikštelės remonto, skyrėme daugiau nei 6 tūkstančius litų tam, kad aikštynas atitiktų visus reikalavimus ir jaunimas galėtų saugiai sportuoti“, – „Sekundei“ sakė bendruomenės pirmininkė.

Pernai remontuotos aikštelės konstrukcijos šiemet dar atitinka visus reikalavimus, tačiau nerenovuotos rampos jau nebetinkamos naudoti. KKSC vadovo Sauliaus Raziūno teigimu, didžiausios šio statinio problemos yra nepatogi vieta ir stogo nebuvimas.

„Aikštelę priskyrė saugoti mums, nors tai nėra KKSC būdingas įrenginys – jis net nėra sporto rūmų ar lengvosios atletikos maniežo teritorijoje. Aikštynas nuošalioje, atviroje vietoje – negalime ten įdarbinti savo sargų, kurie galėtų įrenginį nuolatos prižiūrėti. Negana to, aikštynas neturi stogo, todėl po žiemos visos problemos prasideda iš naujo“, – aiškino S. Raziūnas.

Aikštelė tinka tik profesionalams

Sporto centro vadovas neslėpė nuomonės, kad ekstremalaus sporto aikštelė nuo pat jos atidarymo dienos buvusi netinkama naudoti.

„Jeigu 2010 metais nebūtume gavę iš Savivaldybės 14 tūkstančių litų aikštelės remontui, jau seniai būtume viską nugriovę ir išvežę. Ten viskas pritaikyta tik profesionaliems sportininkams, Lietuvoje sunkiai kur rasi panašių rampų – kitur jos daug paprastesnės, pritaikytos masiniam naudojimui, pagamintos iš betono ir plastiko“, – kalbėjo S. Raziūnas.

Jo manymu, naudotis dabartine aikštele reikia tam tikro meistriškumo, mėgėjams ten per daug pavojinga bet kokiu atveju, net jeigu rampos būtų visiškai tvarkingos. Ekstremalaus sporto aikštelę KKSC vadovas palygino su miesto viešosiose erdvėse įrengtais lauko treniruokliais.

„Lauke nestatome tokių pačių treniruoklių, kokius galima rasti profesionalioje sporto salėje. Renkamės paprastus, gamtos sąlygoms atsparius įrenginius, kurie ilgai tarnauja ir problemų nekelia“, – „Sekundei“ sakė S. Raziūnas.

KKSC vadovo teigimu, kapitaliniam aikštelės remontui reikėtų mažiausiai 50 tūkstančių litų. Darbui nereikėtų samdyti jokių kitų įmonių – viską atliktų šioje srityje patirties jau turintys Sporto centro darbuotojai.

„Ir pats esu gavęs elektroninį laišką iš ekstremalaus sporto mėgėjo, bet kaip Sporto centras mes nieko negalime padaryti – viskas priklauso nuo Savivaldybės skiriamų lėšų. Situacijos nelengvina ir tai, kad latvių įmonė „SIA SG IT“, stačiusi parką, dabar jau yra bankrutavusi“, – apie finansavimo problemas kalbėjo S. Raziūnas.

Finansų skyrius apie pinigus nežino

Miesto Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Ona Chomentauskienė apie biudžeto lėšų paskirstymą nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Paklausta apie galimybę renovuoti bent kritiškiausios būklės aikštelės konstrukcijas, skyriaus vedėja tik patvirtino, kad Sveikatos, sporto, socialinės apsaugos ir nevyriausybinių organizacijų komitetas visai neseniai supažindino ją su aikštelės būkle. O. Chomentauskienė lėšų skirstymo klausimu pasiūlė kreiptis į Savivaldybės administraciją.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė „Sekundei“ sakė, kad neseniai buvo kalbėta su aikštelę prižiūrinčiu Sporto centru. Jis ir turi įvertinti, ką toliau daryti – remontuoti ar griauti.

„Jeigu reikalinga renovacija, bandysime ieškoti lėšų. Aikštelė, kaip žinoma, yra remontuojama kasmet, bet vis atsiranda naujų bėdų – todėl pasitarime ir buvo iškelta mintis nugriauti. Didžiausia problema, kad ten nėra stogo“, – teigė J. Gaidžiūnaitė.

Paskutinėmis administracijos direktoriaus pavaduotojos žiniomis, aikštelė bus kiek įmanoma remontuojama, kad būtų galima ja saugiai naudotis, o netinkamos rampos bus pažymėtos įspėjamaisiais ženklais.

U.Mikaliūno nuotr.:

Juta LIUTKEVIČIŪTĖ