Panevėžio rajono gyventojas Aloyzas Kairys jaučiasi patekęs į užburtą ratą, iš kurio niekaip neišsivaduoja – kur tik ieško išeities, atsitrenkia tarsi į sieną. 53 metų vyrui nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jis jaučiasi palyginti neblogai ir pasirengęs įsidarbinti, tačiau įrašas neįgalumo dokumentuose tam užkerta visus kelius.
Pripažino neįgalumą
A. Kairys pasakoja, kad darbingumas sumažėjo, kai jis patyrė dešinės alkūnės, žasto traumą. Daug kartų operuota ranka žmogaus darbingumą sumažino maždaug per pusę.
Prieš aštuonerius metus pripažintą neįgalumą tenka pratęsti kas dvejus metus, tuomet tikrinama jo sveikata, žiūrima, ar padėtis pasikeitė. Deja, į gerą sveikata nesikeičia. Po medikų pateikiamų išvadų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos specialistai vėl pripažįsta neįgalumą.
Paskutinį kartą neįgalumas buvo pratęstas šių metų balandžio mėnesį. Į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio skyriaus išduotus neįgalumą patvirtinančius dokumentus vyriškis nė nežiūrėjo, parsinešė juos ir pasidėjo į stalčių.
Į darbą nepriėmė
Pragyventi iš mažos neįgaliojo pensijos nelengva, tad A. Kairys nuolat ieško darbo pagal savo jėgas, jeigu gauna, įsidarbina nors trumpam. Kliūčių įsidarbinti jam niekada nekilo.
Darbo biržoje registruotas vyriškis darbo ieško ir savarankiškai.
Neseniai jis ir susirado darbo vienoje buvusioje „Ekrano“ gamykloje įsikūrusioje firmoje. Beliko tik pasirašyti darbo sutartį.
Firmos savininkas, pirmiausia išklausinėjęs būsimo darbuotojo, kaip jis jaučiasi, paprašė parodyti neįgalumą patvirtinančius dokumentus.
Perskaitęs išvadas darbdavys kategoriškai atsisakė A. Kairį priimti į darbą. Grafoje, kurioje skelbiamos neįgaliojo darbo galimybės, juodu ant balto buvo parašyta, kad A. Kairys negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu stovėjimu bei vaikščiojimu. O šie veiksmai būsimajame darbe buvo svarbiausi.
„Man skauda ir silpna yra ranka. Ankstesniuose dokumentuose tokio įrašo nebuvo, o dabar atsirado ir užkirto man kelius įsidarbinti. Nepatogu ir Darbo biržoje, manys, gal simuliuoju, neinu dirbti tyčia, dar gali ir išbraukti“, – skundėsi vyras.
Neprisiima atsakomybės
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vadovo pavaduotojas Vaidas Pauliukas sako, jog minimas darbdavys teisingai pasielgė, atsisakydamas priimti neįgalųjį, kurio dokumentuose yra įrašas, jog jis negali dirbti stovimo ir vaikštomo darbo.
„Priėmęs į darbą tokį darbuotoją jis turėtų prisiimti didelę atsakomybę. Juk jeigu žmogus pargriūtų ar kitaip susižalotų, ar susirgtų profesine liga, už viską taptų atsakingas į darbą jį priėmęs darbdavys. Į medikų išvadas darbdaviai privalo atsižvelgti“, – aiškina V. Pauliukas.
Darbo negavęs A. Kairys buvo nuėjęs į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, teiravosi, iš kur atsirado įrašas apie jo negalėjimą vaikščioti bei stovėti. Jam buvo paaiškinta, kad peržiūrėjus ligos istoriją buvo rastas įrašas ir apie kelio operaciją.
„Bet aš seniai pamiršau tą menisko operaciją, nei vaikščioti, nei dirbti koja netrukdo“, – sako vyras.
Gali būti pakeistas
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio skyriaus vadovė Violeta Bogdanavičienė komentuoti šio atvejo nenorėjo. Ji teigia, kad neįgalusis turi teisę kreiptis į Sprendimų kontrolės skyrių, esantį prie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos. „Visi, kurie nepatenkinti teritorinių skyrių sprendimais, gali skųsti. Visi atvejai išnagrinėjami ir, jeigu pasirodo, kad įrašas buvo klaidingas, jis gali būti pakeistas“, – sako vedėja.
Pasak V. Bogdanavičienės, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ligų nediagnozuoja, pacientų neapžiūri, jų nekonsultuoja, o atsižvelgia tik į įrašus ligos istorijoje.„Kokias išvadas parašo šeimos gydytojai, komisijos, tokiomis ir vadovaujamės nustatydami neįgalumą“ – sako V. Bogdanavičienė.
A. Kairys į Sprendimų kontrolės skyrių, greičiausiai kreipsis, prašys, kad įrašas apie negalėjimą vaikščioti ir stovėti būtų panaikintas. „Nors pažįstami man pataria teisybės geriau neieškoti, sako, kad blogiau nebūtų“, – teigia neįgalusis.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
