Paleisti ekonomikos variklį skatinant vartojimą, kurti naujas darbo vietas valstybiniame sektoriuje ir taikyti panašias priemones, kurioms reikėtų dar daugiau skolintis. Kažko panašaus buvo galima tikėtis, kai prie Prancūzijos vairo sėdo kairieji. Tačiau jie pasuko priešinga linkme.
Naujasis šalies prezidentas socialistas Francois Hollande’as prieš rinkimus ne kartą kritikavo griežtą taupymą. Tačiau atėję į valdžią prezidentas ir jo vyriausybė ėmėsi drastiškai taupyti ir didinti mokesčius, kurie per kišenę kirs ne vien turtuoliams.
Vienas pagrindinių naujosios valdžios tikslų – į kosmosą pakilusį biudžeto deficitą ir valstybės skolą grąžinti ant žemės, juos vėl pririšant prie Mastrichto kriterijų kuolo. Bet tai ne vienintelis tikslas. Šios savaitės pradžioje Prancūzijos socialistų vyriausybė pademonstravo, jog yra labiau linkusi stiprinti įmones nei ginti vartotojų interesus, ranką tiesti gamintojui, o ne perkamajai piliečių galiai – bent jau telekomunikacijų sektoriuje.
Produktyvaus ūkio padidinimo ministerijai (prancūzams jos pavadinimas taip pat skamba naujai ir keistai) vadovaujantis socialistas Arnaud’as Montebourg’as praėjusį pirmadienį susikvietė visas pagrindines telekomunikacijų įmones: „Bouygues“, „France Telecom“, „Orange“, SFR ir „Free“ ir bandė jas įtikinti atsisakyto darbo vietų mažinimo.
Senieji telekomunikacijų operatoriai darbuotojų skaičių numato mažinti po to, kai mobiliojo ryšio rinkoje atsirado bendrovė „Free“, siūlanti žemas skambučių kainas. A. Montebourg’as bendrovėms žada padėti susigrąžinti sutirpusias maržas, skatina investuoti ir ne tik nemažinti darbo vietų, bet ir dalį iškeltų į Šiaurės Afriką sugrąžinti atgal į Prancūziją. Tuo tikslu net buvo numatyta vėl apmokestinti pagalbos telefonus, kurie vartotojams tapo nemokami dar 2008 m. Vartotojų asociacijoms pakėlus triukšmą šio sumanymo greičiausiai bus galutinai atsisakyta. Tačiau įmanoma, jog bus griežtinamos paslaugų sutarčių nutraukimo sąlygos, kas vartotojams taip pat nepalanku.
Šiaip ar taip naujoji vyriausybė mano, jog prieš tai valdžioje buvę dešinieji, kurie į rinką įleido „Free“, pernelyg toli nužengė skatindami konkurenciją ir dėl jos numušdami paslaugų kainas. Kairiųjų argumentas nepatenkintiems vartotojams – už prekes ir paslaugas geriau mokėti šiek tiek brangiau, bet sau pasilaikyti darbo vietą, nei mokėti pigiai, bet būti bedarbiu.
Bet grįžkime prie kairiųjų vyriausybėms tradiciškai nebūdingo biudžeto lėšų taupymo ir noro kaip galima greičiau Prancūziją sugrąžinti į biudžetinės disciplinos rėmus. Diržo veržimasis, atšiaurūs drakoniško taupymo laikai – šių ir panašių terminų naujasis Prancūzijos prezidentas kratosi kaip išmanydamas. Jiems F. Hollande’as surado gražiau skambančią maskuotę – „teisingos pastangos“ ir „šalies teisingumo dvasios pakėlimas“. Kalbama, žinoma, apie socialinę teisybę. Kitaip tariant, socialistai yra užsimoję pirmiausia nuskalpuoti dideles įmones ir pasiturinčius šalies piliečius. Prezidentas ir jo premjeras Jeanas Marcas Ayrault’as prisiekinėja, jog vidurinė klasė, paprastai visų valdžių labiausiai gręžiama, nenukentės.
Tačiau prancūzams semantiniais posūkiais ausų taip lengvai neužglostysi ir neįtikinsi, jog taupymo piliulė bus karti vien turtuoliams. Nesvarbu, kaip tai pavadinsi, Prancūzijos laukia labai žiaurus diržo veržimosi laikotarpis, pradedant jau šiais metais, ir jis tikrai palies ne vien turtinguosius ir ne vien ant aukso puodo sėdinčias didžiąsias įmones. Kad šalis pasiektų biudžeto deficito mažinimo tikslus, vien šiais metais trūks plyš valstybės biudžetui reikia surasti arba sutaupyti 33 mlrd. eurų. Nacionalinės šventės Liepos 14-osios proga televizijai duotame interviu Eliziejaus rūmų šeimininkas pats pripažino, jog iššūkis, švelniai tariant, nėra menkas: „Aš neatmetu jokio įplaukų šaltinio. Visi jie bus persvarstyti“ . Jeigu dar ne šiais, tai kitais metais.“
Prancūzijoje jau nuo rugpjūčio arba rugsėjo bus keliama daugybė mokesčių, taip pat iš peties karpomi didžiosios dalies ministerijų biudžetai, išskyrus Vidaus, Teisingumo ir Švietimo ministerijas. Mokytojų, policininkų bei žandarų gretas kaip tik numatoma didinti.
Mokesčių fronte naujoji valdžia nei šiais, nei kitais metais kol kas nenumato kelti tik pridėtinės vertės mokesčio, kaip tai norėjo padaryti dešinieji. Tiesa, socialistai vis dėlto labai rimtai svarsto, ar iki 7 proc. sumažinto PVM restoranams nereikėtų vėl pakelti iki normalaus Prancūzijoje taikomo 19,6 proc. Valstybei šis PVM sumažinimas kasmet kainuoja apie 3,5 mlrd. eurų, o naudos vartotojams ir darbuotojams iš jo esą labai nedaug.
Šalies parlamente Nacionalinėje asamblėjoje šią savaitę kaip tik svarstomos biudžeto įstatymo pataisos. Socialistai jau nuo rugpjūčio planuoja vėl apmokestinti viršvalandžius. Buvęs dešinysis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy viršvalandžiams nebetaikė socialinių ir pajamų mokesčio. Viršvalandžių apmokestinimas, žinoma, neigiamai paveiks daugelio paprastų prancūzų perkamąją galią, kuri šiuo metu ir taip nėra labai stipri.
O labiausiai pasiturintys prancūzai jau nuo šių metų mokės didesnį vadinamąjį „turto mokestį“ (ISF). Jis taikomas tiems namų ūkiams, kurie disponuoja didesniu nei 1, 3 mln. eurų turtu, įskaitant santaupas, įmonių akcijas ir nekilnojamąjį turtą. Vien dėl šio mokesčio reformos valstybės biudžetas šiais metais turėtų pasipildyti 6 mlrd. eurų. Skaudesnis smūgis laukia tų šeimų, kurios disponuoja didesniu ne 4 mln. eurų turtu (tokių Prancūzijoje yra 30 tūkstančių). Šiais metais jos mokės dvigubai daugiau mokesčių, nei šito galėjo tikėtis dar šių metų pradžioje. Vidutiniškai nuo kiekvienos šeimos – beveik 100 tūkst. eurų. Ne vieno eksperto nuomone, valdžia perlenkia lazdą ir neįvertina visų labiausiai pasiturtintiems prancūzams uždėtos mokestinės naštos pasekmių.
„Kas išvyksta ir kas lieka?“ – prieš kelias dienas savo antraštėje klausė kairysis savaitraštis „Le Nouvel Observateur“, atlikęs tyrimą apie tuos, kurie dėl socialistų prezidento dar rinkiminės kampanijos metu pažadėto pernelyg didelio pajamų bei turto apmokestinimo bėga iš Prancūzijos į Londoną, Briuselį arba Ženevą.
„Turtingieji pardavinėja savo prabangius apartamentus ir neša kailį iš Prancūzijos“, – pirmadienį rašė televizijos TF1 internetinė svetainė. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Sotheby’s International Realty France“, prabangaus, per 5 mln. eurų kainuojančio būsto rinka Prancūzijoje šiuo metu ypač dinamiška, nes po prezidento rinkimų „didelis skaičius turtingų prancūzų šeimų bėga iš savo šalies“.
Tiesa, nemaža jų dalis iš Prancūzijos jau anksčiau buvo pabėgusi, ir nelabai aišku, ar paskelbus šių metų ir kitais metais žadamas dar griežtesnes turto bei pajamų apmokestinimo priemones dar liko kam bėgti. Buvęs dešinysis prezidentas, savo laiku gerokai sušvelninęs turtuolių apmokestinimą, taip tikėjosi bent dalį jų susigrąžinti į gimtinę.
„Kai kuriems teks prašytis prieglobsčio, o diržą veržtis – visiems!“ – nelinksmas perspektyvas Prancūzijos vartotojams ir mokesčių mokėtojams prieš keletą dienų su žiupsniu ironijos pakomentavo vienas radijo „France Inter“ apžvalgininkų.
Atleisti darbuotojų ketina ne tik telekomunikacijų, bet ir automobilių bendrovės. Automobilių gamintojas „PSA Peugeot Citroën“ numato drastišką įmonės pertvarką ir ketina sumažinti darbo vietų skaičių 8 tūkstančiais.
