Matthew Elliotas, britų Mokesčių mokėtojų sąjungos, kuri dar labiau į dešinę už rankovės tempia valdžioje esančius dešiniuosius, įkūrėjas ir vadovas apie valdžios kišenių lopymą pasakojo IQ apžvalgininkui Ignui Krasauskui
Kodėl susidomėjote Briuselio leidžiamais pinigais?
– Pradėjome daugiau dėmesio kreipti į ES biurokratiją, nes tai – britų ir lietuvių mokesčių mokėtojų pinigai, naudojami Europos Komisijos (EK) ir Europos Parlamento (EP) darbui. Mes pastebėjome, kad Europos lygmeniu daugiau švaistoma pinigų nei valstybių narių lygmeniu, nes, mūsų nuomone, jie yra mažiau atsakingi nei šalys narės.
Šiek tiek pavyzdžių. Jei nuvyktumėte į Europos Parlamentą – aš buvau ten prieš kelias savaites – ten yra didžiulė lankytojų teritorija, kur turistai gali susipažinti su europarlamentarų veikla. Ten yra vaizdo siena, kuri kainavo 10 mln. eurų. Negalėjau patikėti, kai išgirdau šį skaičių. Nacionalinės vyriausybės mėgina sumažinti išlaidas, taigi neįtikėtina, kad Europos lygiu švaistoma šitiek pinigų.
Mes apžvelgėme, ką nuveikė šalys narės, taupydamos administracijos ir tarnautojų sąskaita. Nuo finansų krizės pradžios vidutiniškai buvo nukirpta apie 20 proc. išlaidų. Jei šalys narės gali sutaupyti 20 proc., tai kodėl gi ES biurokratija didėja – kodėl atlyginimai ir pensijos ES lygiu kyla? Jus gali nustebinti, kad daugybė EK pareigūnų gauna 17 savaičių apmokamų atostogų per metus. Vidutinis Jungtinėje Karalystėje ar Lietuvoje dirbantis žmogus, ko gero, gauna 4 ar 5 savaites. Tai stulbina, taigi visiškai aišku, kad ES lygiu įmanoma sutaupyti.
Vis garsiau kalbama apie tai, kiek būtų galima sutaupyti, jei EP nustotų nuolat kraustytis iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal. Ar parlamentas tai palaimins?
Visa ši kampanija skirta absurdui sustabdyti, kuomet EP posėdžiai vyksta ir Briuselyje, ir Strasbūre. Šis beprasmis karavanas turėjo baigtis prieš daugybę metų. Jei ne Prancūzija, jis būtų sustojęs. Todėl prancūzai turi pabusti ir susivokti, kad nebegalime daugiau išleisti šimtų milijonų eurų kiekvienais metais ne tik europarlamentarams, bet ir jų padėjėjams bei jų popieriams iš ES sostinės į Strasbūrą kartą per mėnesį vežioti.
Ar tai liausis? Aš tikiuosi, kad Nicolas Sarkozy ar kitas, kuris laimės prezidento rinkimus, suvoks, kad ganėtinai absurdiška, kai parlamentas turi dvi bazes. Yra daug dalykų, kurie galėtų vykti Strasbūre. Ten galėtų vykti tarptautinės institucijos susitikimai, bet tikrai ne Europos Parlamento.
Ar sutiktumėte su siūlymu mažiau apmokestinti darbo jėgą ir daugiau – turtą?
– Aš esu gana skeptiškai nusiteikęs dėl turto mokesčių, nes manau, kad pajamos turėtų būti apmokestinamos tik kartą. Manau, kad nesąžininga, jei valdžia ima pinigus iš tavo užmokesčio kiekvieną mėnesį, darkart – tuomet, kai perki prekes ir paslaugas, ir gali apmokestinti dar kartą tavo turtą – nuosavybę, namus, automobilį, akcijas, paveikslus. Apmokestinti vėl, vėl ir vėl reiškia, kad mokestinė našta yra aukštesnė, nei daugelis mano, o aš noriu, kad našta būtų kaip įmanoma mažesnė, kad ekonomika būtų kuo labiau dinamiška ir kuo daugiau žmonių turėtų darbą.
Bet apmokestinama vėl, vėl ir vėl tik tuo atveju, jei esi vis turtingesnis ir turtingesnis. Ne kiekvienu atveju.
– Aš nežinau situacijos Lietuvoje, bet Jungtinėje Karalystėje nėra turto mokesčių, bet atsirado pasiūlymas apmokestinti užmiesčio dvarus, kurie verti daugiau nei 2 mln. svarų. Turėti tokį turtą dauguma gyventojų net nesvajoja. Man kelia susirūpinimą tai, kad įvedus šį dvarų mokestį greitai apmokestinta bus ne tik nuosavybė, verta 2 mln. svarų, bet ir daugiau nei 1 mln. O tada apmokestins ir akcijas. O tada gali apmokestinti ir automobilius. Man kelia nerimą tai, kad jei įvedus labai aukšto lygio turto mokestį galvojame, jog jį mokės tik turtingieji, tai pasikeitus kelioms kartoms jį gali mokėti jau visi.
Ar galėtumėte pateikti gerų sumanaus taupymo pavyzdžių iš britų patirties?
– Vienas esminių dalykų, kuriuos padarė valdžia, kad sutaupytų, yra kiek netikėtas. Jie išlaidas padarė skaidresnes. Jungtinėje Karalystėje valdžia yra sukūrusi tinklalapių, kuriuose skelbiamos visos sutartys, viršijančios 25 tūkst. svarų. Tai reiškia, kad konkuruojantys verslininkai, pažvelgę į juos, gali sakyti, kad suteiks paslaugas pigiau, ir prašyti viešuosius pirkimus prižiūrinčių valdininkų, kad kitąsyk ši sutartis atitektų jiems.
Visos tarnautojų kreditinių kortelių išlaidos skelbiamos internete. Visos vietinės valdžios išlaidos, viršijančios 500 svarų, yra internete. Išlaidų atskleidimas reiškia, kad žurnalistai, kaip jūs ar mokesčių mokėtojai, kaip aš, gali prižiūrėti, kaip išleidžiami pinigai. Galiausiai sudaromas spaudimas mažinti išlaidas, taigi skaidrumas yra labai svarbu.
