Miestiečių liga
Kai pradeda žydėti augalai, alergiškus žiedadulkėms žmones ima
kamuoti alerginė sloga, vadinamoji šienligė. Užgula nosį, iš jos varva skystas
sekretas, akys ima peršėti, niežėti ir ašaroti. Liga tęsiasi, kol žydi augalai –
iki pat rudens.
Kai kuriems ligoniams vokai šiek tiek paburksta, parausta akys.
Apatinio voko skliaute gali būti nedaug gleivingo sekreto, viršutinio voko
junginėje – smulkių papilių. Tai – alerginis konjuktyvitas.
Jis gana dažnai pasireiškia kartu su alergine sloga. Paprastai
regėjimas nesutrinka, nes pažeidžiama tik junginė, tačiau gali trukdyti
ašarojimas.
Ligonio savijauta pablogėja išėjus į lauką, pabuvus gamtoje
saulėtą vėjuotą dieną, kai žiedadulkių ir dulkių koncentracija ore didžiausia.
Tačiau lietingą dieną jaučiamasi kur kas geriau.
Šienlige dažniausiai suserga mokyklinio amžiaus vaikai, bet ji
neaplenkia ir suaugusiųjų. Nors žmogus iki tol nebuvo alergiškas nei maistui,
nei augalams, jis staiga ima sloguoti, pradeda perštėti akys, jos ašaroja, gali
atsirasti odos bėrimų.
Moterims kartais taip atsitinka po gimdymo, kai organizmas būna
nusilpęs, susilpnėjusi imuninė sistema.
Pasak specialistų, miesto gyventojai, kadangi jų aplinka labiau
užteršta, šia liga suserga tris kartus dažniau nei gyvenantieji kaime.
Pavojingas laikotarpis
Ligos požymiai kartojasi kasmet tuo pačiu laiku.
Kuo aplinkoje daugiau žiedadulkių – tuo sunkiau sergama.
Tačiau organizmas jautrus pasidaro ne iš karto – maždaug per
3–6 augalų žydėjimo sezonus. Ir kasmet liga vis labiau vargina.
Nustatyta, kad apie 50 rūšių įvairių augalų žiedadulkių turi
alergizuojamąjį poveikį.
Alergija paprastai skirstoma pagal žiedadulkių kiekį gamtoje,
t. y. pagal sezoną.
Pavasario alergija – kai sveikata pablogėja žydint medžiams ir
augalams, vasaros – kai pražysta varpinės kultūros: motiejukai, eraičinai,
javai, ir vasaros pabaigos–rudens pradžios – tuo metu žydi balandos, pelynai,
saulėgrąžos.
Nemažai žmogų ypač kamuoja vasaros alergija, nes varpinių
augalų žiedadulkės giliai įsiskverbia į kvėpavimo takus. Pavojingiausias
laikotarpis – nuo birželio 1-osios iki liepos 15-osios.
Vėjas žiedadulkes gali nunešti labai toli, todėl išvengti jų
beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, jei žmogus alergiškas tuopų žiedadulkėms (jas
barsto tik vyriškosios lyties tuopos), jis susirgs ir tada, jei tie medžiai auga
net už kelių kilometrų. Didžiausia šio alergeno koncentracija ore būna gegužės
ir birželio mėnesiais.
Alergenų įjautrintas organizmas reaguoja ne tik į pačias
žiedadulkes. Tuo metu reikia vengti bet kokio maisto, bet kokių kosmetikos
priemonių, kurių sudėtyje yra to augalo dalelių – nesvarbu, ar tai beržo pumpurų
arbata, ar vaistažolių ekstraktų turintis kremas.
Reikia saugotis
Pasak specialistų, labai retai alergija praeina savaime. Ją
būtina gydyti, neleisti ligai įsisenėti, pereiti į tokias sunkias formas, kaip
bronchinė astma, atopinis dermatitas ir kt.
Gydyti reikia ne slogą ar akis, bet pačią alerginę ligą.
Tinkamiausią gydymo būdą parinks gydytojas alergologas. Tačiau ligonis pats turi
saugotis – vengti alergenų.
Prieš išeinant į lauką, reikia užsidėti gerai priglundančius
prie veido akinius, nosį patepti apsauginiu tepalu.
Grįžus į namus, būtina persirengti drabužius, nes ant jų gali
būti prilipusių žiedadulkių, akis ir nosį praplauti specialiu tirpalu arba bent
virintu vandeniu, kasdien trinkti galvą.
Kambarius reikėtų vėdinti anksti rytą arba vėlai vakare, kai
žiedadulkės nusėdusios ant žemės, arba palijus – tada žiedadulkės nebesklando
ore.
Rekomenduojama apgalvotai rinktis atostogų laiką ir vietą.
Atostogauti geriausia ten, kur mažiau žiedadulkių, – prie jūros, kalnuose,
spygliuočių miškuose.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
